SEIMAS KETINA ATSISAKYTI BIRŽELIO 1-OSIOS KAIP VAIKŲ GYNIMO DIENOS: PRIEŽASTIS – SOVIETINĖS IŠTAKOS

Seimas šią savaitę ėmėsi siūlymo atsisakyti birželio 1-osios kaip Tarptautinės vaikų gynimo dienos ir tam skirti kitas datas – gegužės trečiąjį penktadienį minėti Vaiko dieną, o lapkričio 20 dieną pažymėti kaip Pasaulinę vaikų teisių apsaugos dieną.

Argumentas keisti vaikų gynimo dieną – jos sovietinės ištakos.

„Siūlome at­min­ti­nų die­nų są­ra­še paminėti Vai­ko die­ną, Pa­sau­li­nę vai­kų tei­sių ap­sau­gos die­ną ir iš­brauk­ti Tarp­tau­ti­nę vai­kų gy­ni­mo die­ną, taip at­si­sa­kant po­so­vie­ti­nio šios die­nos mi­nė­ji­mo. Ki­taip ta­riant, šiek tiek de­so­vie­ti­zuo­si­me at­min­ti­nų die­nų są­ra­šą“, – sakė grupės parlamentarų inicijuotą projektą pristačiusi konservatorė Paulė Kuzmickienė.

Parlamentas po pateikimo taip pat pritarė prezidento Gitano Nausėdos siūlymui Atmintinų dienų įstatyme įrašyti sausio 22-ąją, kuri būtų minima kaip 1863–1864 metų sukilimo prieš okupacinę Rusijos imperijos valdžią pradžios diena, o kitu balsavimu – grupės parlamentarų iniciatyvai gegužės 15-ąją minėti Respublikos dieną.

Įžvelgė tradicijos naikinimą

P. Kuzmickienė pristatydama siūlymą atsisakyti birželio 1-osios tvirtino, kad ji kilo iš 1949 me­tais Mask­vo­je įvy­ku­sios Sovietų Sąjungos tarptautinės moterų konferencijos ir pirmą kartą ji paminėta 1950 metais, o Vakarų pasaulis mini visai kitas datas.

„Iki šių die­nų Tarp­tau­ti­nė vai­kų gy­ni­mo die­na Lie­tu­vo­je, kaip ir ki­to­se Ry­tų ir Vi­du­rio Eu­ro­pos vals­ty­bė­se, tokiose kaip Bal­ta­ru­si­jo­je, Bul­ga­ri­jo­je, Es­ti­jo­je, Lat­vi­jo­je, Lenkijoje, Ru­si­jo­je, bei ko­mu­nis­ti­nė­se vals­ty­bė­se, to­kio­se kaip Ki­ni­ja, Šiau­rės Ko­rė­ja, Viet­na­mas, kas­met mi­ni­ma bir­že­lio 1 die­ną“, – kalbėjo konservatorė.

Ki­taip ta­riant, šiek tiek de­so­vie­ti­zuo­si­me at­min­ti­nų die­nų są­ra­šą.

Tuo metu Ai­ri­ja, Grai­ki­ja, Is­pa­ni­ja, Ita­li­ja, Kro­a­ti­ja, Kip­ras, Ny­der­lan­dai, Pran­cū­zi­ja, Da­ni­ja, Suo­mi­ja, Šve­di­ja, anot jos, Pa­sau­li­nę vai­kų die­ną mi­ni lap­kri­čio 20-ąją.

„Tą die­ną, ku­rią 1959 me­tais bu­vo pri­im­ta mi­nė­ti Jung­ti­nių Tau­tų Vai­ko tei­sių de­kla­ra­ci­ja, bei ku­rią 1989 me­tais pri­im­ta Jung­ti­nių Tau­tų vai­ko tei­sių kon­ven­ci­ja“, – pažymėjo P. Kuzmickienė.

Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ atstovė Vilija Targamadzė klausė, kodėl reikia „naikinti tai, kas yra mūsų tradicija“, ir siūlė atmintinų dienų sąrašą papildyti kitomis šventėmis, o ne atsisakyti birželio 1-osios.

„Ko­dėl rei­kia pa­nai­kin­ti, iš­brauk­ti iš at­min­ti­nų die­nų są­ra­šo bir­že­lio 1 die­ną kaip Tarp­tau­ti­nę vai­kų gy­ni­mo die­ną? Tai jau yra mū­sų tra­di­ci­ja. Tai, kad šven­čia tik­ Ry­tų Eu­ro­pos ir Cen­tri­nės Eu­ro­pos ša­lys, tar­kime, to­kios kaip Len­ki­ja, Lat­vi­ja, Es­ti­ja ir ki­tos, tai ir­gi nė­ra svarus ar­gu­men­tas“, – teigė Seimo narė.

Socialinės apsaugos ir darbo ministrė konservatorė Monika Navickienė tvirtino, kad siūlymas atsisakyti birželio 1-osios, kaip atmintinos dienos, suderintas su socialiniais partneriais.

„Tai ki­lo iš pa­čių vai­ko tei­sių gy­nė­jų, ne­vy­riau­sy­bi­nių or­ga­ni­za­ci­jų, at­sto­vau­jan­čių vai­kams, Vai­ko tei­sių ap­sau­gos ir įvai­ki­ni­mo tar­ny­bos. Taip pat dis­ku­tuo­ta, tar­ta­si su pa­čiais vai­kais, kaip jie ver­ti­na, kad jų die­na yra mi­ni­ma ir ta­pa­ti­na­ma vis dėl­to su So­vie­tų Są­jun­go­je at­si­ra­du­sia bū­tent da­tos tra­di­ci­ja“, – kalbėjo M. Navickienė.

Iš atmintinų dienų sąrašo išbraukus birželio 1-ąją, Tarptautinę vaikų gynimo dieną, vietoj jos būtų įrašytas gegužės trečiasis penktadienis – Vaiko diena, taip pat lapkričio 20-oji – Pasaulinė vaiko teisių apsaugos diena. Šiuos siūlymus Seimas toliau svarstys rudenį.

Duoklė istorija ir valstybei

Seimas ėmėsi svarstyti ir prezidento G. Nausėdos siūlymą sausio 22-ąją paskelbti 1863–1864 metų sukilimo prieš okupacinę Rusijos imperijos valdžią pradžios diena.

„Įsta­ty­mo pro­jek­to tiks­las – įpras­min­ti vie­no ko­vin­giau­sių XIX am­žiu­je, il­giau­siai tru­ku­sio na­cio­na­li­nio, pi­lie­ti­nio, so­cia­li­nio pa­si­prie­ši­ni­mo Ru­si­jos im­pe­ri­jai is­to­ri­nę at­min­tį ir pa­skelb­ti sau­sio 22 die­ną 1863–1864 me­tų su­ki­li­mo prieš oku­pa­ci­nę Ru­si­jos im­pe­ri­jos val­džią pra­džios die­na“, – pristatydama siūlymą sakė prezidento patarėja Jolanta Karpavičienė.

Ji priminė, kad šiemet su­kan­ka 160 me­tų, kai 1863 metų sau­sio 22 dieną Var­šu­vo­je pra­si­dė­jęs su­ki­li­mas iš­si­plė­tė ir Lie­tu­vo­je. Anot patarėjos, tai buvo kovingiausias, ilgiausiai trukęs išsivadavimo sąjūdis bei kova už laisvę ir nepriklausomybę Rusijos imperijoje XIX amžiuje.

„Tei­kia­mas įsta­ty­mo pro­jek­tas ben­dra pras­min­ga vi­sų mū­sų veik­la pri­si­dės prie ryš­kaus ir gy­vo at­mi­ni­mo žmo­nių, ku­rie sa­vo pa­vyz­džiu ir ko­va prieš oku­pa­ci­nes struktūras ir šio­mis die­no­mis sim­bo­li­zuo­ja lais­vės sie­kį, žy­mi eu­ro­pie­tiš­kos is­to­ri­nės bei kul­tū­ri­nės ta­pa­ty­bės pa­grin­dą“, – kalbėjo J. Karpavičienė.

Kitu projektu grupė skirtingoms frakcijoms priklausančių parlamentarų Atmintinų dienų įstatyme siūlo gegužės 15-ąją įrašyti kaip Respublikos dieną.

Sumanymą pristatęs Liberalų sąjūdžio atstovas Raimundas Lopata sakė, kad gegužės 15 dieną susirinkęs Stei­gia­ma­sis Sei­mas paskelbė rezoliuciją, kuria įtvirtino Lietuvos valstybę kaip demokratinę respubliką.

„Ge­gu­žės 15 die­nos ak­tas mi­ni­mas ir Ko­vo 11-osios ak­te, tai yra Lie­tu­vos vals­ty­bės – res­pub­li­kos – kon­sti­tu­ci­nis pa­ma­tas. Ki­taip ta­riant, Lie­tu­vai ge­gu­žės 15 die­na yra svar­bi ne tik to­dėl, kad šią die­ną į pir­mą­jį po­sė­dį su­si­rin­ko mo­der­nių­jų lai­kų tau­tos at­sto­vy­bė, bet ir dėl to, kad šią die­ną Stei­gia­ma­sis Sei­mas ap­si­spren­dė dėl Lie­tu­vos vals­ty­bei ir tau­tai itin reikš­min­go klau­si­mo, ko­kia bus Lie­tu­va. Vie­nu bal­su bu­vo pa­si­rink­ta res­pub­li­kos kryp­tis“, – kalbėjo R. Lopata.

Anksčiau Seimas gegužės 15-ąją yra paskelbęs Steigiamojo Seimo susirinkimo diena ir Tarptautinė šeimos diena.

Toliau šiuos siūlymus Seimas svarstys per rudens sesiją.