STUDENTŲ PRAGYVENIMO ŠALTINIS – DARBAS

Lietuvos studentų sąjungos tyrimas parodė, kad 30 proc. bakalauro ir beveik 70 proc. magistro studentų pagrindinis pajamų šaltinis – darbo užmokestis.

Kad valstybės parama studentų pragyvenimui nepakankama, pripažįsta ir valdininkai, tačiau tokia tendencija esą ir kitose Europos Sąjungos valstybėse. Tuo metu švietimo ekspertai įžvelgia kitą problemą – pradėjusieji dirbti nekvalifikuotą darbą studijų metu jį tęsia ir baigę aukštąjį mokslą.

Penkto kurso medicinos studentė Samanta Plikaitytė šiuo metu dirba kavinėje. Mergina teigia, kad pagrindinis pajamų šaltinis – darbas ir tėvų parama. Atsisakyti darbo ir daugiau laiko skirti studijoms bei stengtis gauti stipendiją, merginos teigimu, neverta.

„Mano nuomone, stipendijos tai yra juokingo dydžio, kad ir kaip bebūtų, aš nemanau, kad studentas gaudamas vien tik stipendiją galėtų išgyventi pats vienas be tėvų pagalbos. Reikėtų bent jau darbo papildomai. Aišku, stipendija yra labai gerai, tai gal labiau yra įvertinimas, kad tu iš tikrųjų gerai mokaisi“, – sakė V kurso medicinos studentė S. Plikaitytė.

Studentų sąjungos teigimu, valstybės parama studentų pragyvenimui nėra didelė. Ir nors pripažįstama, kad dėl darbo neretai nukenčia studijos, tyrimas parodė, kad 30 proc. bakalauro ir beveik 70 proc. magistro studentų pagrindinis pajamų šaltinis – nuolatinis darbo užmokestis. 3 procentai nurodė, kad paskola arba stipendija. O daugelį remia tėvai.

Lietuva yra 23 vietoje tarp 31 Europos valstybių pagal paramą studentams. Tai rodo, kad parama nėra didelė.

„Kaip rodo 2015 metų atliktas tyrimas Bolonijos procese, tai Lietuva yra 23 vietoje tarp 31 Europos valstybių pagal paramą studentams. Tai rodo, kad parama nėra didelė. Skatinamosios stipendijos yra labai įvairios, turime suprasti, kad kiekviena aukštoji mokykla turi, nusistato savo tvarkas, kaip jie skiria stipendijas. Bet mes tikrai žinome atvejų, kada stipendija yra 7, 9 eurai per mėnesį. Vidurkis galbūt galėtų būti apie 50 eurų“, – pasakojo Lietuvos studentų sąjungos prezidentas Eigirdas Sarkanas.

„Didelė studentų dalis dirba šiuo metu, ir tai tikrai neigiamai įtakoja studijų kokybę, o dirba dėl to, kad yra ekonominės priežastys, sudėtinga tiesiog pragyventi. Tai tam yra keičiama ir aukštojo mokslo sistema. Tam yra planuojama studijų finansavimo pertvarka ir be jokios abejonės turi būti gerinamos socialinės studentų sąlygos gyventi bendrabučiuose, paskolų sistema, stipendijų sistema“, – teigė švietimo ir mokslo ministrė Jurgita Petrauskienė.

Nors studentai turi nemažai lengvatų, pavyzdžiui, viešojo transporto ar imant paskolą, tyrimas parodė, kad 2 iš 5 per paskutinį semestrą patyrė finansinių sunkumų.

„Visa tendencija ES yra tokia, kad studentų dirbančių kasmet yra vis daugiau, Lietuva kol kas dar nepasiekė tokių valstybių, kaip pavyzdžiui Airija, kurioje 85 proc. dirbančių studentų, arba Estija, kur yra 65 proc. dirbančių studentų, tai Lietuvoj ta dalis, man atrodo, be jokios abejonės didės, nes tai yra normali tendencija dėl visų socioekonominių sąlygų. Tačiau mes turime galvoti ir priimti tą realybę, dėl ko tai vyksta ir ar tai vyksta teisingu, ar neteisingu keliu“, – svarstė MOSTA direktorius dr. Ramojus Reimeris.

Valdininkų teigimu, studentai dažniausiai dirba nekvalifikuotus darbus. Pagal specialybę – trečdalis bakalauro ir pusė magistro studentų. Švietimo ekspertų teigimu, dažnas baigęs studijas dirba nekvalifikuotą darbą.

„Nekvalifikuotus darbus, tai turbūt nėra staigmena, tai, ką mes galime matyti, kasininkus, padavėjus, sandėlio darbuotojus ir panašias specialybes. Jeigu šnekame apie kvalifikuotus darbus, tai viena iš tendencijų, kuri būtent dabar ryškėja, tai vadinami freelanceriai, kurie dirba su WEB, dizaineriai, rašo kažkokius tekstus, grafines pagalbas teikia, programuoja“, – sakė socialinės apsaugos ir darbo viceministras Eitvydas Bingelis.

„Būtų noras, kad jie dirbtų kvalifikuotus darbus, susijusius su jų ateities specialybe. Tačiau kitais atvejais studentai pradeda dirbti darbus ir dirba juos toliau, baigę studijas, tačiau tai nėra pagal jų specialybę susiję darbai, pradėti darbai“, – pastebėjo MOSTA direktorius dr. R. Reimeris.

Pasak eksperto, jei patys universitetai suteiktų daugiau praktinių, darbdavių lūkesčius atitinkančių įgūdžių nuo pirmų studijų metų, studentai pradėtų dirbti mažiau atsakingus, bet specialybei reikalingus darbus, kurie leistų įsitvirtinti darbo rinkoje.