Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (LVAT) padėjo tašką buvusio Nacionalinės mokėjimo agentūros (NMA) vadovo Eriko Bėronto atleidimo byloje.

LVAT teisėjų kolegija trečiadienį galutine nutartimi atmetė E. Bėronto skundą ir paliko nepakeistą Vilniaus apygardos administracinio teismo (VAAT) 2021 metų lapkritį priimtą sprendimą, taip pat atmetusį jo skundą. 

LVAT atstovė Neringa Lukoševičienė BNS pranešė, kad bylos medžiaga pripažinta nevieša, todėl pateikė tik rezoliucinę jos dalį. 

Teismai bylą nagrinėjo du kartus – LVAT 2021-ųjų gegužę Valstybės saugumo departamento (VSD) ir Žemės ūkio ministerijos prašymu panaikino E. Bėrontui palankų Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 metų vasarį priimtą sprendimą ir grąžino jam bylą nagrinėti iš naujo. Pastarasis teismas tuomet buvo iš dalies patenkinęs E. Bėronto skundą.

LVAT tuomet nurodė pirmos instancijos teismui iš naujo vertinti VSD pažymą, kurios pagrindu E. Bėrontas 2019 metų gegužę buvo atleistas iš NMA vadovo posto. 

VAAT 2020-aisiais buvo nusprendęs, kad VSD pažyma dėl E. Bėronto nepatikimumo buvo surašyta „remiantis prielaidomis bei įslaptinta informacija, kuri (...) nelaikoma įrodymu, kadangi nebuvo išslaptinta ir pareiškėjas (E. Bėrontas – BNS) neturėjo galimybių dėl jos pasisakyti“, todėl pažeidžia nekaltumo prezumpciją.

Pripažinęs žvalgybos pažymą nepagrįsta, teismas tuomet taip pat panaikino 2019-ųjų balandį pasirašytą tuometinio žemės ūkio ministro Giedriaus Surplio įsakymą E. Bėrontui neleisti dirbti su slapta informacija. Po kelių dienų jis buvo atleistas.

Ankstesnis žemės ūkio ministras Bronius Markauskas 2018 metais jau buvo atleidęs E. Bėrontą, remdamasis STT pažyma, tačiau teismas tų metų rugsėjį buvo jį grąžinęs į pareigas. G. Surplys jį vėl atleido 2019 metų gegužę.