Lietuvoje valstybės lėšomis plaukti išmoksta vienas antrokas iš trijų - būtent šio amžiaus vaikams finansuojamos fizinio lavinimo pamokos baseinuose.

Pasak Lietuvos plaukimo federacijos Mokymo plaukti projekto vadovo Igno Jančaičio, šioje srityje absoliutus lyderis - Kauno miestas, Klaipėda. Pagal išmokymo plaukti kokybę pirmauja Panevėžys.

Kaip Eltą informavo Vilniaus moksleivių sveikatos centro direktorius Vytautas Janušaitis, artimiausiu metu planuojama pradėti vykdyti Mokymo plaukti programą antrokams Vilniaus mieste.

„Prioritetas bus skiriamas arčiausiai baseinų esančioms mokykloms. Kadangi atvykimas į baseiną joms užtruks trumpiausiai ir bus mažiausiai sutrukdytas įprastas mokymo procesas. Programa bus vykdoma formalaus švietimo principu. Tai yra fizinio lavinimo pamokų metu, ir bus integruota pradinio mokymo dalis“, - komentavo V. Janušaitis.

Pasak jo, plaukimo pamokos, kaip ir įprastos pamokos, vyks nuo 8 iki 13 valandos.

„Antraklasiai plaukti mokysis Žirmūnų baseine, naujame baseine Fabijoniškėse, kai jis atsidarys, bei privačiuose baseinuose, kuriuose bus galimybė gauti laisvus plaukimo takelius“, - pridūrė V. Janušaitis.

Tarp nelabai vykusių pavyzdžių - ir Vilnius, nes antraklasių yra apie 7000, o plaukti mokosi mažiau nei Lietuvos vidurkis.

Planuojama, kad plaukimo projektas Vilniuje vyks apytiksliai 32 savaites, po kartą per savaitę, nuo spalio.

2018 metų pavasarį pradės veikti 8 takų 25 metrų plaukimo baseinas Fabijoniškėse, tad, savivaldybės skaičiavimais, plaukimo užsiėmimus jame galės lankyti dar apie 860 vaikų. 2019 metų pradžioje, pradėjus veikti Lazdynų daugiafunkciam sveikatinimo centrui, užsiėmimus papildomai galės lankyti dar apie 2 500 antrokų.

Planuojama, kad plaukimo moksleiviai galės mokytis ir privačių sporto klubų baseinuose, tuomet plaukimo pamokos vyktų visiems sostinės antrųjų klasių moksleiviams, kurių šiuo metu yra apie 6 500.

ELTA domėjosi, ar norintys mokytis plaukti valstybės lėšomis, bet esantys toliau nuo plaukimo bazių sostinės antrokų kolektyvai galėtų pasinaudoti galimybe valstybės lėšomis mokytis plaukti savaitgaliais ar per atostogas, jei susitartų dėl to su mokytojais, mokyklų administracijomis.

Atostogų metu projektas įprastai nevyksta, nes mokinius į projektą lydi mokytojai pamokų metu, todėl ne visada atostogų metu yra galimybė tai įvykdyti. „Vaikai bus mokomi kasdien, tačiau ta pati klasė lankys tik kartą per savaitę“, - pridūrė jis.

Lietuvos plaukimo federacijos duomenimis, kasmet plaukti valstybės lėšomis išmoksta nuo 26 tūkst. iki 32 tūkst. antrokų. Federacijos Mokymo plaukti projekte dalyvauja apie 6500 vaikų. „Be to, dar kelios savivaldybės savo lėšomis moko vaikus plaukti, tik tų skaičių mes nevaldome. Kiek žinau, Vilnius mokys apie 1500 vaikų, Klaipėda - apie 2000. Visus sudėję matytume, kad optimistiniu atveju visoje šalyje valstybės lėšomis plaukti išmoksta apie 33 proc. vaikų“, - komentavo I. Jančaitis.

Idealiausia situacija - Kaune ir Klaipėdoje. Pasak I. Jančaičio, galima sakyti, kad čia plaukti išmoksta visi vaikai, su retomis išimtimis.

„Kaunas - idealiausias pavyzdys, kokį mes Lietuvoje turim, ideali baseinų bazė. Ten projektas vyksta 7 baseinuose, kurie yra skirtinguose rajonuose, tad galimybe gali pasinaudoti visame mieste gyvenantys vaikai“, - komentavo Plaukimo federacijos atstovas.

Pasak Eltos pašnekovo, į Kauno baseinus mokytis plaukti vežami ir Kauno rajono vaikai, kaip ir į Ignalinos baseiną gyvenantieji už keliasdešimt kilometrų. Bet tokiu atveju turi būti labai motyvuotas direktorius, mokytojai, labai motyvuoti tėvai, kurie sakytų, kad mums tikrai to reikia ir mes viską padarysim, susidėliosim, susiorganizuosim, kad vaikai pasinaudotų galimybe išmokti plaukti“, - pabrėžė I. Jančaitis.

Panevėžį federacijos atstovas išskyrė kaip miestą, kuriame vaikai geriausiai išmokomi plaukti.

„Panevėžio rajonas turi geriausią sistemą, kaip per tas pamokas pasiekti efektyviausius rezultatus. Jie gal neturi visų vaikų išmokyti plaukti, moko apie 500 per metus iš 800-900, bet tuos, kuriuos moko, išmoko labai gerai“, - konstatavo I. Jančaitis.

Labiausiai nuskriausti tų regionų vaikai, kuriuose nėra baseinų. „Tarp nelabai vykusių pavyzdžių - ir Vilnius, nes antraklasių yra apie 7000, o plaukti mokosi mažiau nei Lietuvos vidurkis“, - pridūrė pabrėžė I. Jančaitis.

Pagal vaikų mokymą plaukti tarp Baltijos šalių Lietuva, Eltos pašnekovo žodžiais, pirmaujanti šviesmečiais, nes latviai šioje srityje nedaro nieko, o Estijoje mokymas plaukti vyksta primityviai.

„Nuo tokių šalių, kaip Olandija, Didžioji Britanija, visos Skandinavijos šalys, mes labai stipriai atsiliekame, nes jie vaikus moko plaukti mažiausiai 40 metų“, - sakė I. Jančaitis.