VALDININKAMS GERIAU NUOSTOLIAI DĖL LIŪČIŲ NEI NUOTEKŲ SISTEMOS REKONSTRUKCIJA

Lietus – dažnas šių metų vasaros dienų palydovas. Pasitaikė dienų, kai lietus būdavo toks intensyvus, kad užliedavo miestų gatves, namus, jų rūsius, pridarydavo įvairiausių nuostolių. Ši savaitė kaip tik tokia – nuo itin intensyvių liūčių kentėjo ne vienas miestas, kai kuriuose liūtys skelbtos katastrofinėmis, o situacijos ekstremaliomis.

Tačiau, atrodo, kad bent jau sostinėje liūčių keliamų problemų dar ilgai nepavyks išvengti. Reikia nemažų lėšų ir laiko nuotekų sistemoms sutvarkyti. Tačiau valdininkai tikina, kad geriau nuostoliai už keliasdešimt tūkstančių eurų nei kapitaliniai pertvarkymai, kainuosiantys milijonus. Ekspertai mano, kad su tokiu požiūriu, t.y. be investicijų ir neįvertindami miestų plėtros perspektyvos, problemos niekada neišspręsime.

Antradienį ir trečiadienį naktį lietus vėl skalbė Lietuvą.

Elektrėnuose pirmą kartą fiksuota katastrofinė liūtis, prieš kelias savaites Lietuvoje buvo tik stichinė liūtis. Energetikų miesto gatvėse skendo automobiliai, vanduo užtvindė kai kurias įstaigas, vaikų darželius, gyventojų butus, triko elektros tiekimas, tačiau vietos valdžia nusprendė ekstremaliosios padėties neskelbti.

Ekstremalioji padėtis paskelbta Širvintų rajone, miesto valdžia prašys vyriausybės pagalbos. Užpiltos dvi gydymo įstaigos, vieną  net svarstyta evakuoti. Pasak savivaldybės, nukentėjo ir gyventojai.

Lietus užtvindė neseniai rekonstruotą Laisvės alėją, kitas Kauno gatves, tačiau čia neprireikė didelių pajėgų.

Liūtis vėl skandino Vilnių. Vanduo kaustė eismą, kėlė chaosą. Stojo viešasis transportas, kai kurie maršrutai vėlavo vos ne valandą, nutraukta apie 120 reisų. Kai kur transportas galėjo pajudėti tik po pusiaunakčio.

Gelbėtojai skubėjo traukti į Nerį nuslydusio automobilio. Liūčiai aprimus, ne visi maršrutiniai autobusai ir troleibusai galėjo pajudėti savo maršrutu.

Visą parą ekstremaliu režimu dirbo miesto tvarkymo įmonė „Grinda“. Kad iš gatvių kuo greičiau atslūgtų vanduo, reikėjo skubiai valyti užsikimšusius vamzdžius, likviduoti nuošliaužas. Anot „Grindos“ atstovų, vamzdynas valomas nuolat, tačiau per šią liūtį vanduo iškėlė daugiau nei šimto šulinių dangčius.

„Akmenys, smėlis. Tai patenka į tą pačią bendrąją sistemą. Plius, pavyzdžiui, rudenį sugriebti lapai, palijo – tie lapai „važiuoja“ į tą pačią sistemą. Numesta šiukšlė taip pat patenka ten“, – sakė UAB „Grinda“ rinkodaros ir komunikacijos specialistė Dovilė Lisauskaitė.

Anot Vilniaus Gedimino technikos universiteto mokslininko Mindaugo Rimeikos, didžiausi Lietuvoje Vilniaus lietaus nuotekų tinklai įrengti prieš pusšimtį metų, tačiau per Nepriklausomybės laikotarpį į jų atnaujinimą savivaldybė nėra investavusi. Miestas plečiasi tose teritorijose, kur prisijungė daug naujų vartotojų, susidėvėję lietaus nuotekų vamzdžiai nepritaikyti padidėjusioms apkrovoms. Todėl per liūtis nepajėgia surinkti vandens. Pasak eksperto, panaši padėtis visoje Lietuvoje – didmiesčiuose vos trečdalis lietaus vandens nuotekų sistemų funkcionuoja tinkamai.

„Iki šiol buvo ginčijamasi, kas eksploatuos tuos tinklus. Ar kelininkai, ar vandentekiečiai, vienur taip, kitur taip. Nėra finansavimo šitam reikalui, neaišku, kas eksploatuoja, tai kaip  sistema gali teisingai veikti? Natūralu, kad negali“, – kalbėjo VGTU Aplinkos inžinerijos fakulteto Vandentvarkos katedros vedėjas doc. dr. Mindaugas Rimeika.

Vilniaus miesto paviršinių nuotekų tvarkymo specialusis planas parengtas prieš trejus metus, tad paaiškėjo kokius darbus reikia atlikti. Pirmam etapui numatyta skirti 26 mln. eurų. 85 proc. iš Euripos Sąjungos fondų, likusią dalį pridės savivaldybė.  Pasak Vilniaus mero, po trejų metų, kai darbai bus atlikti, tikimasi esminių pokyčių.

„Jau pradėtas realizavimo etapas, pagal kurį per 3 metus turėtų problemos išsispręsti“, – žada Vilniaus miesto meras Remigijus Šimašius.

Tai, ką kalba meras, – tik maža dalis būtiniausių darbų. Sostinės valdininkai tikina, kad norint atnaujinti ir išplėsti visų tinklų pralaidumą, reiktų investuoti įspūdingas sumas. Tačiau kiek, galutinių skaičiavimų nėra, nes tam esą nėra poreikio.

„Galima interpretuot įvairiai, jeigu bus tokios liūtys kas antrą dieną, taip – skęs. Jeigu tokios liūtys kartosis kas 20 metų – tai tada neskęs. Tada bus vieną kartą per 20 metų, mes sutaupysim šimtus milijonų eurų, tačiau patirsime vienkartinius gal būt 15-20 tūkst. nuostolius“, – svarstė Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Ūkio ir transporto departamento direktorius Virginijus Pauža.

Tačiau Vilnius ima skęsti nebūtinai kai skelbiamos katastrofinės liūtys, kokios buvo šiemet ir prieš dvidešimtmetį. 2012-ųjų liepą sostinės Pilies, Trakų ir kitos senamiesčio gatvės virto srauniomis upėmis.

Valtimis buvo galima plaukioti Savanorių prospekte ir 2010 m. Eksperto tikinimu, nevertindami miesto plėtros perspektyvos ir neinvestuodami į tinklus, problemos niekada neišspręsime. Vilnių liūtys skandins.

„Tempiam, tempiam ir dabar tie keli milijonai gauti, tai tas kelias vietas sutvarkysim, bet jeigu nieko daugiau nedarysime – padarysime naują vamzdį ir po 10 metų turėsime vėl tą pačią situaciją, nes vėl atsiras naujų teritorijų, o esami vamzdžiai vėl bus per siauri“, – teigė dr. M. Rimeika.

Vilniaus universiteto docentas, hidrogeologas Jonas Satkūnas sako, kad dėl klimato kaitos liūtys merks vis dažniau, o miestai skęs. Užasfaltuotų plotų daugėja, o žaliųjų zonų mažėja, todėl lietaus vanduo negali susigerti į gruntą, vanduo kaupiasi ant nepralaidžių dangų, jį surinkti reikia vis didesnio skersmens vamzdynų. Maža to, kyla požeminiai vandenys.

„Visa visuma faktorių sąlygoja, kad gruntiniai vandenys miestuose kyla, ir tai yra globali miestų hidrogeologijos problema, reiškinys. Pavyzdžiui, net Maskvoje buvo pastebėta prieš keletą ar keliolika metų, kad rūsiai drėgsta, pradėjo veistis kažkokie moskitai, kurių nebuvo toje miesto aplinkoje“, – sakė Lietuvos geologijos tarnybos direktorius dr. Jonas Satkūnas.

Šią savaitę Lenkijos geologų atliktas tyrimas patvirtino, kad lietaus vanduo kelia grėsmę ir pagrindiniam Lietuvos valstybės simboliui – Gedimino kalnui. Jis pralaidesnis vandeniui, nei manyta.

„Vanduo prasiskverbia pro paviršių giliai į kalną ir tai greitina nuošliaužų formavimąsi“, – pranešė Lenkijos geologų delegacijos vadovas Wojciech Brochwicz-Lewinski.

Nustatyta, kad pilies bokštas stovi ant tvirto geologinio pagrindo, tačiau šalia esantiems kunigaikščių rūmams yra kilęs pavojus – po jais ties pietrytiniu šlaitu aptiktas nestabilaus grunto sluoksnis.

„Jis gali siekti net 8 metrus. Tai yra didžiulė masė, didžiulio tūrio masė, kuri gręsią aukštutiniams rūmams, kunigaikščių rūmams“, –  paaiškino Lietuvos geologijos tarnybos direktorius.

Tyrimus atlikę lenkų ekspertai rekomendavo viršukalnėje esančią aikštelę izoliuoti nuo lietaus, įrengti tinkamą vandens surinkimo sistemą, o iki tol stiprūs lietus ir toliau kenks kalnui.