VALDŽIOS TAIKIKLYJE – 033

Naujoji Vyriausybė vėl užsimojo naikinti tiesioginį greitosios medicinos pagalbos telefono numerį – 033. Permainų siekiama nepaisant gyventojų patogumo, GMP darbuotojų nuomonės ir ekonominės naudos. Kilusią sumaištį mėgina suvaldyti vidaus reikalų ministras Eimutis Misiūnas, o tiesiogiai su tuo susijęs jo kolega sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga pavaldinius guodžia raštu.

Naujos Vyriausybės užmojai

Nepraėjo nė pusmečio nuo atėjimo į valdžią, kai naujoji Vyriausybė vėl ėmėsi 10 metų senumo "idee fixe" – sujungti Bendrojo pagalbos centro (BPC) ir greitosios medicinos pagalbos (GMP) dispečerines, panaikinant dabartinį GMP telefono numerį 033 ir paliekant 112.

GMP dispečerinių darbuotojų nepasitenkinimo apogėjus pasiektas Vilniuje, kur nuo liepos 1-osios iš darbo buvo nusiteikę išeiti kone visi šios tarnybos darbuotojai.

Kilusį "gaisrą" teko gesinti vidaus reikalų ministrui E.Misiūnui, tiesioginis medikų vadovas – sveikatos apsaugos ministras A.Veryga tąsyk savo pavaldiniams taip ir nepasirodė.

Naujo ir seno telefonų numerių sujungimo vajaus medikai nesupranta, nes dar prieš šešerius metus jie modernizavo savo informacines sistemas ir sėkmingai dirba, o gyventojai, esant reikalui, jiems prisiskambina surinkę numerį 033.

A.Veryga paguodė raštu

Šiuo metu šalyje veikia penkios modernios centralizuotos Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Šiaulių ir Alytaus GMP dispečerinės, į kurias suplaukia 7-ių iš dešimties šalies apskričių skambučiai (apie 80 proc. gyventojų). Siekiama, kad visi Lietuvos gyventojai būtų "įjungti" į šią GMP kvietimo sistemą.

Kad ateityje būtų išvengta Vilniaus GMP precedento pasikartojimų kitose apskrityse, birželio 30 d. Sveikatos apsaugos ministerija išsiuntinėjo raštus į GMP "Dėl greitosios medicinos pagalbos darbo", kuriuose teigiama, kad GMP dispečerinių naikinimas nenumatytas ir prašoma nuraminti pacientus, "kuriuos pasiekė kitokia klaidinga informacija".

"Norime jus užtikrinti, kad nėra planuojama panaikinti greitosios medicinos pagalbos įstaigų dispečerinės tarnybos. Šiuo metu Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) yra gavusi Vidaus reikalų ministerijos (VRM) parengtą Vyriausybės nutarimo projektą, kuriuo siūloma atsisakyti tik trumpųjų telefono numerių 033, 103, 102, 022, pereinant prie vieno numerio 112", – teigiama A.Verygos pasirašytame rašte GMP tarnyboms.

Beje, numerio 103 jau keleri metai nebėra.

Atsakymas nieko nepaaiškino

Su žurnalistais A.Veryga taip pat bendrauja tik raštu per savo patarėjų armiją.

Todėl dienraščiui paprašius paaiškinti, kaip GMP dispečerių darbas atrodys panaikinus telefono numerį 033, "Klaipėda" gavo ministro atsakymą, kad "VRM siūlymai po pereinamojo laikotarpio pereiti prie vieningo pagalbos numerio 112 nėra niekaip susiję su personalu".

"Kitaip tariant, nė vienas GMP darbuotojas nebus atleistas – tai reikalingi specialistai ir jie turi dirbti bei teikti paslaugas pacientams. Kalbama tik apie pagalbos numerių centralizavimą, tad buvusio Vilniaus GMP vadovo veiksmai ir mėginimas sukelti paniką tarp darbuotojų ir visuomenėje yra nepateisinami, o jo skleidžiama informacija – netiksli", – raštu pakomentavo SAM ministro patarėja Lina Bušinskaitė-Šriubėnė.

Toliau patarėja aiškino, kad "situacija Vilniaus GMP dispečerinėje yra suvaldyta, ji dirba įprastu grafiku, tikimės, kad taip bus ir toliau", tačiau pamiršo pridurti, kad SAM nuopelnas čia nėra itin didelis.

Nepaisant to, "ministras A.Veryga kviečia visus GMP darbuotojus netikėti neteisinga informacija ir dirbti toliau, nes jų darbas labai svarbus žmonėms, jie gelbsti gyvybes, padeda ištikus bėdai".

"GMP klausimas yra labai svarbus ir po pastarųjų dienų aktualijų yra jautriai reaguojama į kiekvieną žingsnį. Tad norime užtikrinti, kad SAM yra pasirengusi diskutuoti ir tartis su visomis pusėmis dėl tolesnio projekto vystymo ir rasti tinkamiausią sprendimą žmonėms", – pažadėjo L.Bušinskaitė-Šriubėnė.

GMP griauti neskubės?

Kol sveikatos apsaugos ministras nuo įsisiūbavusios problemos laikosi saugiu atstumu, iniciatyvos ėmėsi jo kolega iš VRM E.Misiūnas.

"Kad liktų vienas telefono numeris 112, yra numatyta ir Vyriausybės programoje, ir įstatymo nuostatose. Kaip padaryti, kad tas numeris efektyviau ir geriau veiktų, diskutuosime su GMP dispečerių atstovais ir mūsų specialistais. Turime dvi dideles sistemas, kurios daug kainuoja valstybei, o jos neišnaudojamos efektyviai", – kalbėjo E.Misiūnas.

Tačiau ministras pripažino, kad išardyti GMP struktūrą būtų nelogiška, nes kai kurios medikų naudojamos sistemos yra daug toliau pažengusios nei Bendrojo pagalbos centro.

"GMP darbuotojų nuostata yra neteisinga, kad jų tarnybas uždarys, visus išvarys į gatvę, o valstybė skirs kalnus pinigų stiprinti BPC. Taip nebus. Tai netinkamas požiūris. Net tokio plano ir tokių ketinimų nebuvo. Tai, kas teikiama Vyriausybės projekte, apie jokius naikinimus net neužsimenama. Pirmas žingsnis – vienas bendras telefono numeris. Ar reikia žengti antrą žingsnį – bendrą pajėgų valdymą, yra politinis klausimas, kuris neaišku, ar dar bus žengtas", – tikino E.Misiūnas.

Pirmieji bandymai – be sėkmės

2010 m. BPC įstatyme atsirado nuostata, kad centras valdo GMP pajėgas, o to nepavykus įvykdyti, 2012 m. sveikatos apsaugos ministro įsakymu pradėtos centralizuoti ir modernizuoti GMP dispečerinės.

Esą šios dvi tarnybos neturėjo tapti konkurentais, tačiau priešprieša tarp jų truko bemaž dešimt metų, kai GMP dispečerinių funkcijas aktyviai siekta integruoti į BPC sistemą.

Ilgainiui paaiškėjo, kad BPC operatoriai neturi medicininės kompetencijos, tarp BPC operatorių ir medikų brigadų nėra tiesioginio ryšio, radijo stotelių dažnis nesuderintas, programinė įranga skirtinga.

Be to, ir tokios integracijos poreikio esą tikrai nebuvo. Tad BPC taip ir nepavyko savo žinion perimti mobiliųjų medikų brigadų.

Klaipėdos GMP stoties vyr. gydytojas Rimvydas Juodviršis teigė, kad dar prieš pastaruosius Seimo rinkimus telefonų numerių 033 ir 112 sujungimo aistros nurimo.

"2011 m., kai Klaipėdoje buvo įkurtas BPC, mes bandėme "suporuoti" BPC ir GMP dispečerines, lankėmės pas juos, net apžiūrėjome, kur sėdės mūsų dispečeriai, bet paskui gavome informaciją, kad jie neturi teisės nieko keisti savo programinėje ir techninėje įrangoje, nes tai buvo finansuojama iš ES lėšų pagal patvirtintą projektą, kuriame apie GMP tarnybas kalbos nebuvo. Tik 2016 m. tarp BPC ir GMP dispečerinių informacinių sistemų atlikta integracija, mes turime tiesioginį ryšį su 112, matome, kokią informaciją jie gauna, jie mato, kaip atliekama paslauga", – pasakojo R.Juodviršis.

Tarp tarnybų buvo pasirašyta tarpusavio bendradarbiavimo sutartis, padėtis lyg ir stabilizavosi.

Nors iki šiol, prireikus medikų pagalbos, galima skambinti telefono numeriais ir 112, ir 033, bet, paskambinus 033 iš bet kurio ryšio operatoriaus, pagalbos bus sulaukta greičiau ir operatyviau, juolab kelis kartus to paties, kas nutiko, nereikia pasakoti – pradžioje BPC, paskui – GMP dispečeriams.

Taip radosi stabilumas, kuriam dabar vėl kilo grėsmė.

"Per pastarąsias kelias dienas pasitaikė sunerimusių gyventojų skambučių, kurie teiravosi, ar GMP tikrai neuždarys, ar mūsų medikai dirbs, nes žiniasklaidoje teikiama informacija labai miglota", – teigė Klaipėdos GMP stoties vyr. gydytojo pavaduotoja Nijolė Dambrauskienė.

Ateitis kelia nerimą

Klaipėdos GMP dispečerinė aptarnauja visą Klaipėdos apskritį.

Iš bet kurios apskrities savivaldybės vietovės telefono skambutis priimamas būtent čia, apdorojama informaciją ir išsiunčiama arčiausiai esanti medikų brigada, kurios lokalizacija matoma duomenų bazėje.

Sienų tarp savivaldybių medicininės pagalbos suteikimo požiūriu nebeliko.

"Klaipėdiečiams medikams dažnai tenka važiuoti į Klaipėdos rajoną, jei informacinė sistema rodo, kad Gargždų GMP nėra laisvos medikų brigados, mes esame arčiausiai ligonio, nors jis yra ne Klaipėdoje, važiuojame mes. Tokia sistema taikoma visoje apskrityje. Pagrindinis šios dispečerinės privalumas – nebeliko teritorinių ribų, nebekyla ginčų, kam reikia važiuoti į pagalbą, antras privalumas – operatyvumas, be to, pacientų artimiesiems ar aplinkiniams teikiama konsultacija, ką reikia daryti, kol atvyks GMP brigada", – pasakojo R.Juodviršis.

Tai esą padėjo išgelbėti jau ne vieną gyvybę. Be to, dispečerinėje įdiegta ir "nebylaus skambučio" sistema. Ja naudodamiesi pacientai, turintys klausos ar kalbos sutrikimų, gali patys be pašalinių pagalbos išsikviesti GMP brigadą.

Anot R.Juodviršio, tiek BPC operatoriai, tiek GMP dispečeriai dirbo savo darbą ir buvo įsitikinę, kad visos problemos išspręstos, bet naujos valdžios nauji užmojai vėl sukėlė sumaištį siekiant panaikinti 033, palikti tik 112 ir panaikinti sėkmingai dirbančias GMP dispečerines.

"Nenoriu tikėti, kad vėl bus viskas pradėta iš naujo, juk tiek investuota į mūsų programinę bei techninę įrangą, taip pat žmogiškuosius resursus. Pasiekti tikrai geri rezultatai teikiant pacientams skubią medicinos pagalbą ir koordinuojant Klaipėdos apskrities GMP brigadų darbą. Toks įspūdis, kad naujai atėjusieji į valdžią nesiorientuoja, kas buvo padaryta šioje sistemoje iki jų. Dar prieš kelias dienas per radiją girdėjau kalbant, kad mūsų dispečeriai eis dirbti į BPC, mūsų dispečerinės bus panaikintos, neliks ir telefono numerio 033. Mes ES jau kiek metų, ten beveik visos šalys turi atskirą GMP numerį, vadinasi, jis reikalingas. Skaudžiausia tai, kad ateina naujas žmogus ir jis jau šnekėtis nebenori, tik siekia ką nors sunaikinti", – apgailestavo R.Juodviršis.

Atitinka Europos standartus

Pasak R.Juodviršio, klaipėdiečiai savo dispečerinėje mato ne tik savo apskrities, bet taip pat Vilniaus, Kauno, Šiaulių ir Alytaus brigadų lokalizaciją ir netgi gali jas valdyti, jei atsitinka nelaimė.

Klaipėdos GMP stoties vyresnioji dispečerė Regina Pocienė teigė, kad per statistinę parą dispečerinėje sulaukiama apie 300 skambučių.

Žmonės skambina dėl susirgimų, dėl konsultacijų, dėl informacijos.

Pas ligonius Klaipėdoje ir Palangoje uostamiesčio GMP medikams per parą tenka važiuoti vidutiniškai 100–120 kartų. Koordinuojamas brigadų darbas ir kitose Klaipėdos apskrities GMP tarnybose.

R.Juodviršio teigimu, labiausiai džiugina, kad, įrengus centralizuotą dispečerinių sistemą, pagerėjo operatyvus atvykimas į iškvietimo vietą.

Kai yra grėsmė žmogaus gyvybei, pagal nuostatas medikų brigada pas pacientą mieste turi atvykti per 15 minučių, kaimo vietovėje – iki 25 minučių.

Pasak R.Juodviršio, dabartinė GPM dispečerinių sistema beveik atitinka tą, kuri veikia išsivysčiusiose Vakarų Europos šalyse.

Ten irgi žmonės tiesiogiai skambina medikams trumpuoju numeriu, kuris veikia didžiumoje valstybių, o BPC telefonas 112 labiau skirtas atvykėliams.

Netgi ES sostinėje Briuselyje GMP tiesiogiai kviečiama trumpuoju numeriu 100.