VALSTYBINIO MIŠKO VALDYMO UŽKULISIAI
- Kauno.diena.lt inf. 1
Viešojoje erdvėje nestokojama įvairių mitų apie neūkiškai eksploatuojamus gamtos išteklius, neskaidrią ar net žalingą girioms urėdijų veiklą. Apie tai, kaip iš tiesų mūsų giriose vykdoma ūkinė veiklą aiškinomės Ukmergės miškų urėdijoje.
Drėgni miškai
Ukmergės miškų urėdijos valdomuose plotuose daugiausiai auga mažesnę vertę turintys lapuočiai. Technikai sudėtinga privažiuoti dėl didžiąją metų dalį žliugsinčios nuo drėgmės pertekliaus dirvos, o tai irgi didina eksploatacijos, priežiūros išlaidas. „Tačiau išsilaikome kaip ir kitos urėdijos, užtenka ir uždarbiui, ir miškų priežiūrai, atsodinimui“, – teigė Ukmergės miškų urėdas Vigantas Kraujalis.
Ūkininkauti Ukmergės miškuose bus lengviau ateities kartoms, nes miškininkai kirtimų vietoje sodina didesnės vertės medžius. „Pavyzdžiui, per metus pasodiname apie 200 tūkst. ąžuoliukų. Tiesa, jiems priūrėti irgi reikia nemažai sąnaudų: kasmet apšienauti, iškirsti menkaverčius, gožiančius medelius krūmynus, kitus augalus“, – pasakojo V.Kraujalis.
Kirtimai ribojami
Urėdas neigia mitą, kad miškininkai vaikydamiesi pajamų be atodairos kerta miškus. „Mūsų urėdijoje 75 proc. miškų pripažinti tinkamais ūkinei veiklai. Bet ir juose yra vietų, kur negalime kirsti medžių dėl saugotinų retų paukščių, vabzdžių, augalų, kerpių buveinių. Taip pat negalime išpjauti vieną biržę po kitos – tarp jų turi būti palikti brandžių medžių kvartalai“, – sakė V.Kraujalis. Be to, kirtimų vietos privalo būti atsodinamos naujais medžiais.
Kiek galima iškirsti medžių, nustato Aplinkos ministerija. Paprastai teikiamas mažesnis kirtimų limitas nei nurodo ekspertai. Tinkamų kirsti medžių inventorizacija atliekama kas dešimt metų. Visgi ūkinių miškų potencialas neišnaudojamas tiek, kiek leidžia nustatyti kirtimų limitai. „Iš tikrųjų iškertame daug mažiau nei leistina, nes medienos paklausa nėra tokia didelė, kad būtų išpirkta visa leistina pagaminti mediena“, – teigė urėdas.
Pokario Lietuvoje miškingumas siekė tik 16,5-18 proc., o šiuo metu jis yra 33,4 proc.
Parduodami dar augantys medžiai
Visa prekyba mediena vyksta per elektroninę sistemą „www.ameps.lt“. Joje rengiami pirkėjų aukcionai. Kas, kiek ir už kiek yra perkama, matoma viešai. Laimėtojas skelbiamas pagal vienintelį valstybės reglamentu nustatytą kriterijų – didžiausią kainą. Aukcionai skelbiami miškininkams atrinkus tinkamus kirtimui medžius. Vykstant aukcionui jie auga miške ir kertami tik pasirašius sutartį su aukciono nugalėtojais. „Nukirsta mediena ilgai neprarasdama savo gerųjų savybių gulėti negali, todėl po kirtimų pirkėjai rąstus greitai išsigabena“, –aiškino V.Kraujalis.
Dauguma urėdijų kirtimus atlieka samdant rangovus, kai kurios jų dalį medienos pasigamina savo jėgomis. Vieni pirkėjai produkcijos kiekį nustato padedami nepriklausomų matuotojų, kiti to prašo miškininkų.
Šiuo metu teikiami teisės aktų pakeitimo projektai įteisinant apvaliosios medienos sortimentų matavimą medkirčių (harvesterių) matavimo įrenginiais. Dabartiniai medienos matavimai valstybiniuose miškuose reikalauja didelių miškų urėdijų girininkijų, medienos ruošos punktų ir kitų padalinių darbuotojų darbo laiko sąnaudų, žmogiškųjų išteklių. Praėjusiais metais Generalinė miškų urėdija kartu su miškų urėdijų specialistais ir mokslo atstovais organizavo pasitarimus, išvykas ir praktinius bandymus, kuriuose buvo pristatomi ir demonstruojami įvairūs šiuolaikiniai apvaliosios medienos matavimo metodai, taip pat parengtas mokslinis taikomasis darbas „Apvaliosios medienos sortimentų matavimo medkirčių matavimo įrenginiais tikslumo tyrimas“.
Generalinio miškų urėdo įsakymu sudaryta komisija, kuriai pavesta įvertinti miško kirtimo mašinų medienos matavimo būdų techninius, normatyvinius, teisinius taikymo aspektus bei pateikti išvadas ir teisės aktų pakeitimo projektus dėl šio būdo įdiegimo ir pagamintos medienos priėmimo bei apskaitos miškų urėdijose.
Pasak miškininkų, įteisinus medienos matavimą miško kirtimo mašinomis, turėtume tikslesnius ir mažiau laiko sąnaudų reikalaujančius medienos matavimo duomenis. Tokie apskaitos metodai jau daug metų naudojami Skandinavijoje.
Kaina didesnė nei pas kaimynus
Lietuvoje medienos kaina palyginti su kitomis Baltijos šalimis ir Lenkija yra aukštesnė. V.Kraujalis tai aiškina didesne pirkėjų konkurencija. Antai Latvijoje yra apie 20 stambių pirkėjų, su kuriais ir suderamos kainos susėdus prie derybų stalo, be jokių aukcionų. Smulkesni pirkėjai turi tenkintis jau stambiųjų pirkėjų nustatytomis perpardavimo kainomis. „Lietuvoje aukcione visiems sudaromos vienodos sąlygos. Pirkėjų turime apie 700“, – teigė urėdas.
Dėl didesnės nei aplinkinėse šalyse apvalios medienos kainos esame mažiau konkurencingi eksporto rinkoje, užtat daugiau gamtos išteklių lieka Lietuvoje ir naudojama vietos pramonėje. O tai sukuria didesnę pridėtinę vertę biudžetui tiek per brangiau parduotą medieną, tiek per pagamintą iš šios žaliavos produkciją, sukuriamas darbo vietas.
Iš parduotos medienos daug skiriama miškų priežiūrai, tvarkymui. Bendrosioms miškų ūkio reikmėms surenkama iš privalomųjų 5 proc. atskaitymų iš pajamų už parduotą žaliavinę medieną ir nenukirstą mišką bei sumokėtų piniginių kompensacijų už miško pavertimą kitomis naudmenomis.
Valstybinės mokesčių inspekcijos duomenimis, pernai miškų valdytojai į valstybės biudžetą sumokėjo 10 mln. eurų privalomųjų 5 proc. atskaitymų: 7,1 mln. eurų miškų urėdijos (2015 m. – 7,2 mln. eurų) ir 2,9 mln. eurų privačių miškų valdytojai (2015 m. – 2 mln. eurų). Be to, į valstybės biudžetą sumokėta 0,8 mln. eurų piniginių kompensacijų už miško pavertimą kitomis naudmenomis (2015 m. – 1 mln. eurų).
Praėjusiais metais bendrosioms miškų ūkio reikmėms buvo panaudota 14,4 mln. eurų valstybės biudžeto lėšų – 40 proc. daugiau nei 2015-aisiais. Daugiausiai, beveik trečdalis skirta įsisenėjusiai problemai – miško keliams taisyti ir prižiūrėti. Už 4,1 mln. eurų suremontuota 1102 km miško kelių.
Kiek didesnė suma skirta miškų kadastrui tvarkyti, jų apskaitai ir kontrolei vykdyti, urėdijų veiklai koordinuoti. Šiam tikslui iš Bendrųjų miškų ūkio reikmių finansavimo programos kasmet skiriami panašaus dydžio valstybės biudžeto asignavimai. 2016 m. tam panaudota 4,5 mln. eurų.
Storoka riekė (15,6 proc.) teko ir miškų inventorizavimo, apskaitos bei kitiems miškotvarkos darbams. Jiems išleista 2,2 mln. eurų. Naujiems miškams veisti panaudota 0,73 mln. eurų. Iš šių lėšų įsigyta 77 ha žemės sklypų, įveista 597 ha naujų miškų.
Investuoja į apskaitos technologijas
Jau daugiau nei dešimt metų miškų urėdijos ūkinių darbų ir medienos apskaitą vykdo ūkinių darbų ir medienos apskaitos programa „Miško skaita“, kuri turi centralizuotą duomenų bazę miškų urėdijos lygmenyje.
Buhalterinei apskaitai vykdyti miškų urėdijos yra įsigijusios buhalterinės apskaitos programas, kurios susietos su vykdomų ūkinių darbų ir medienos apskaitos programa „Miško skaita“. Skirtingas buhalterinės apskaitos programas miškų urėdijos įsigijo savarankiškai, atsižvelgdamos į savo poreikius ir rinkos pasiūlą regionuose, todėl šiuo metu yra penkios skirtingos (DB Apskaita, Euroskaita, Progra, Stekas, Eglutė) buhalterinės apskaitos programos miškų urėdijose.
2016 m. pabaigoje pradėtas vykdyti Integruotos miškų ūkio veiklos apskaitos informacinės sistemos (IMŪVIS) diegimas keturiose miškų urėdijose, kurių patirtimi bus remiamasi įdiegiant sistemą visose miškų urėdijose. IMŪVIS perims didelę dalį visų iki šiol veikiančių skirtingu architektūriniu pagrindu naudojamų morališkai pasenusių programų funkcijų. IMŪVIS suvienodinamos duomenų įvedimo metodikos ir formos, naudojama vieninga duomenų bazė, įdiegtos integracijos su kitomis sistemomis, o sistemos saugumui užtikrinti naudojami du nutolę duomenų centrai.
SUSIJUSIOS NAUJIENOS
-
ELTOS inf.6 komentarai -
Kauno dienos inf.1 komentarai -
0 komentarai
Pán Julius Becker