Žmonės – apie Dievą (apklausa gatvėje) | KaunoDiena.lt

ŽMONĖS – APIE DIEVĄ (APKLAUSA GATVĖJE)

Jauni, brandaus ir jau solidaus amžiaus žmonės. Skubantys gatve, bet sustojantys akimirkai atsakyti į vieną mūsų pateiktą klausimą. Šį kartą – apie Dievą.

Enrico Pozzessere, italas (25 metai)

Kai pasako žodį "dievas", pirmoji mintis, kuri šauna man į galvą – mano mylimas dieviškas serialas "Sostų valdovai".

Roberta Skirkevičiūtė, atostogaujanti praeivė (21 metai).

Kai kalbama apie Dievą, mintyse – Jėzaus paveikslas. Esu stačiatikė. Tikiu Dievą. Dažnai apie jį galvoju. Buvo įvairių gyvenimo situacijų, kai daug galvojau apie Dievą.

Patyriau apsireiškimą, kai kartą diskutavome viena tema. Buvau  klaidingos nuomonės ir staiga iš mano lūpų išsprūdo tai, ko nesitikėjau, tai, kas pakeitė požiūrį į pasaulį. Nustebo ir aplinkiniai, ir aš.

Andrius Kalmanavičius, kariškis (41 metai)

Tai gamta, gera emocija. Netikiu bažnyčios formuojamu standartiniu Dievu.

Mes patys esame gamtos dalelė, iš jos atsirandame ir į ją sugrįžtame. Ką mums bando diegti – tas tipinis variantas man nepriimtinas.

Laima, senjorė, sovietmečiu buvusi pirmosios Kaune konditerijos ir pusfabrikačių parduotuvės Laisvės al. 70 vadovė (80 metų)

Neabejodama tikiu Dievą, meldžiuosi, lankausi bažnyčioje. Beje, sutapimas, bet vakar su šeimyna buvome nuvažiavę į Kryžių kalną.

Dievą apibūdinti sunku. Gal tai dvasia, gal kaip balsas, mintys, o gal jis žmogaus pavidalo, nes padeda visiems žmonėms, vadinasi, turi kažką bendra, žmogiška.

Ne kartą mintyse jį miniu, prašau pagalbos ir jis visada padeda. Kas netiki – tebūnie, šeimoje gal irgi kai kurie nusišypsos ir sakys: ai, ta mūsų močiutė.

Iš daugelio epizodų paminėsiu vieną, asmeninį. Labai daug ir ilgai rūkiau, negalėjau mesti. Norėjau, prašiau pagalbos. Ir vieną dieną, tai įvyko prieš ketverius metus, po didelio baliaus prabudau ir, kaip įprasta ryte, norėjau išgerti kavos bei parūkyti. Staiga suvokiau, kad visiškai nenoriu rūkyti. Labai nustebau. Vėliau paprašiau sūnaus cigaretės ir jau pirmo dūmo traukimo metu pasidarė labai šleikštu, jaučiau, tarsi į mane skverbiasi nuodai.

Mantas Ungulaitis, klaipėdietis Kaune, barmenas (23 metai)

Netikiu Dievu. O asociacija su juo – bažnyčia, vaikystė, mokykla. Dievas, mano nuomone, yra galimybė manipuliuoti ir valdyti žmones.

Gabrielė Grigaitytė, VDU Katalikų teologijos studentė (24 metai)

Na ir pataikėte su klausimu. Šiandien kaip tik turėjo būti egzaminas šia tema.

Dievas – mano gyvenimo prasmė ir pilnatvė, kelias ir tikslas. Tikiu Katalikų bažnyčios credo. Dažnai galvoju apie Dievą. Jo dėka supratau, kad visos mano patirtys, ypač skaudžios, nebuvo atsitiktinės. Jos – tikslingos, nes įsiprasmina.

Rimantas Marčėnas, buvęs dėstytojas, rašytojas (76 metai)

Kažkas ganėtinai abstraktaus arba, kai galvoju apie jį, mintyse iškyla Jėzaus Kristaus paveikslas.

Kaip ir daugeliui, nekart šmėkšteli mintis apie Dievą. Ypač tuomet, kai galvoji, išliksi, būsi gyvas ar ne? Ryškiausiai tai įsirėžė jaunystėje, sovietmečiu, kai kelionės į užsienio šalis dar buvo retos. Buvau vienoje tokių – Turkijoje. Važiavau devynviečiu mikroautobusu. Staiga jis ėmė slysti šlaitu žemyn.

Tuomet ir šmėstelėjo mintis apie Dievą. Prašiau pagalbos. Likau sveikas, gyvas ir net nesužeistas. Vienas bendrakeleivis žuvo vietoje, kitas mirė ligoninėje.

GALERIJA

  • Žmonės – apie Dievą <span style=color:red;>(apklausa gatvėje)</span>
  • Žmonės – apie Dievą <span style=color:red;>(apklausa gatvėje)</span>
  • Žmonės – apie Dievą <span style=color:red;>(apklausa gatvėje)</span>
  • Žmonės – apie Dievą <span style=color:red;>(apklausa gatvėje)</span>
  • Žmonės – apie Dievą <span style=color:red;>(apklausa gatvėje)</span>
  • Žmonės – apie Dievą <span style=color:red;>(apklausa gatvėje)</span>
Evaldo Šemioto nuotr.
Rašyti komentarą
Komentarai (32)

Manau,

kad religijos nereikia maišyti su dvasingumu. Tai didžiausia žmonijos klaida, kurios vardu buvo bauginama dievo baime, bausme, buvo veidmainiaujama, vagiama, plėšiama ir dievu pateisinama, galų gale, žudoma ir kruviniausi istorijos periodai buvo pateisinami, pridengiami dievo vardu. Silpnavaliai, savimi nepasitikintys ar nusikaltę žmonės visada ieško dvasinės atramos, kurią taip pat suteikia tikėjimas kažkuo, šiuo atveju, dievu, kuris visus ir visiems atleidžia ir tuo, tarsi, skatina vėl ir vėl klysti, žudyti, nes dievo bus atleista. Tai saviapgaulė ir nusiraminimas ką blogo padarius. Žmogus pats yra savo gyvenimo kalvis ir formuotojas.

Untokas

religija netinka žmogaus prigimčiai-pats teisiausias septynis kartus per dieną nusižengia dievui.Žmogaus mintis slegia dvi cenzūros-politinė ir bažnytinė:pirmoji sukausto viešąją nuomonę,antroji užgniaužia sąžinės burną.Sakoma,kad tas kuris gyvena anam pasauliui-yra pavojingas šiame.

Petras

mąstantis žmogus-- negali tikėti.Senovėje valdžia rėmėsi-RELIGIJA,dabar-MOKSLU.Įvaizdžio problemų Europoje turi ne Dievas,o BAŽNYČIA.
DAUGIAU KOMENTARŲ

SUSIJUSIOS NAUJIENOS