ĄŽUOLYNĄ PAVERS DISNEILENDU?

Kai kurių savivaldybės planų pobūdis jau kvepia visiška klinika. Galėtume su šypsena sukioti pirštą prie smilkinio, jei tai nebūtų rimti nusikaltimai visuomenei. Ir, deja, neatitaisomi. Vos apsipratome (?) su dendrocidu, kai štai – Ąžuolynas.

Jo pertvarkymo planai turbūt įmanomi suvokti tik žmogui, kiauras paras žiūrinčiam "Tomą ir Džerį". Paversti šią sakralią erdvę su šimtmečiais augusiu mišku kažkuo panašaus į disneilendą – retas idiotizmo atvejis. Jie nesupranta šios vietos vertės, o jei taip, nesupranta ir paties Kauno vertės, nes juk svarbiau įsisavinti lėšas ir kyštelėti šūkį "Kaunas tvarkosi". Išpjaus, matote, daugybę šimtamečių ąžuolų ir vietoj jų pasodins 398 rododendrus. Tai dar labai džiugu, kad ne nasturtas.

Jie kišasi ne tik į mūsų gyvenimą, bet kišasi į gamtą, kuri yra laisva, turinti savas raidos taisykles, o tai, kas nesuplanuota, privalo būti sunaikinta, perplanuota nešiojamuose kompiuteriuose. Jie neištraukia nosių iš tų nešiojamųjų kompiuterių, nors, regis, net posėdžių metu juose žiūri intelektualųjį puslapį "PornHub". Jie nematę Niujorko Centrinio parko ir Berlyno Tiergarteno, ten juk irgi daugybė medžių, bet mūsų Ąžuolynas gerokai senesnis ir unikalesnis. Bet va tik šnaj ir greit jo nebebus. Tai kodėl taip smulkinamės, kodėl nenuvažiavus sukultūrinti Labanoro girios, nepritiesus ten 30 m pločio betoninių takų, nepristačius hamburgerinių? Pirmyn!

Jie nesupranta šios vietos vertės, o jei taip, nesupranta ir paties Kauno vertės, nes juk svarbiau įsisavinti lėšas ir kyštelėti šūkį "Kaunas tvarkosi". Išpjaus, matote, daugybę šimtamečių ąžuolų ir vietoj jų pasodins 398 rododendrus.

Jiems atrodo, kad vaikams, trumpam atitrūkusiems nuo kompiuterinių žaidimų, būtinai reikia spalvotų ir barškančių alternatyvų, o to, kad kai kuriems vaikams gera pabūti nesubjaurotoje gamtoje, palandžioti po krūmus, pažaisti indėnus, jie aišku nežino. Geriau tegul kuo greičiau grįžta ir vėl žaidžia "Doom". Taip saugiau. Gyvybė išpjaunama ne tik pjūklu, bet ir požiūriu į ją, į vaikus, kurie kol kas dar laisvi kaip medžiai, bet sistema juos sėkmingai transformuoja į monstrus, vėliau puikiai tiksiančius Kauno savivaldybei.

Jei jie nori pamatyti tai, kuo rengiasi paversti Ąžuolyną, pavyzdys šalia – Vytauto parkas: tiras, autodromas, karuselės ir kreivų veidrodžių kambarys. Sukitės karuselėse, mielieji valdžios rododendrai.