KAUNIEČIŲ POREIKIAI: KIEK REIKIA MILIJONŲ?

Neseniai patvirtintas 2018 m. Kauno miesto biudžetas. Panagrinėkime, kiek jis subalansuotas vertinant per kauniečių ir jų gerovės prizmę.

Mokyklos ir darželiai

Tradiciškai švietimui tenka didžiausia biudžeto dalis – beveik pusė (46 proc.), arba 143,7 mln. eurų. Tai atlyginimai mokytojams, ugdymo personalui, mokinio krepšeliai. Nemaža dalis šių lėšų skiriama infrastruktūros projektams.

Graži aplinka svarbu, bet ji mažai ko verta, jei žmogus negali ja džiaugtis. Žvilgtelėkime į ugdymo organizacijų bendruomenę: vaikus, tėvus ir pedagogus.

Vaikų darželiai. Šiuo metu trūksta 30–40 auklėtojų. Šiame sektoriuje ypač jaučiama emigracija. Tam įtakos turi itin žemi atlyginimai ir didžiulė atsakomybė. Mūsų siūlymas –  perkvalifikuoti mokytojus, kurie turi nepakankamą krūvį, dalis skursta. Paskaičiavome, tam reikėtų apie 40 tūkst. eurų. Lėšas galima paimti perskirstant kitų darbuotojų kvalifikacijai kelti numatytas sumas, tad papildomai tai nieko nekainuotų.

Mokyklos. Galvodami apie vaikų užimtumą ir saugumą siūlome pereiti prie visos dienos mokyklos, t.y. kad vaikas po pamokų turėtų galimybę likti mokykloje iki vakaro arba tol, kol jį galės pasiimti tėvai. Mokykloje vaikai galėtų paruošti pamokas, užsiimti kokybiška popamokine veikla, o tėvai būtų ramūs dėl jų saugumo. Ar tam reikia papildomų lėšų? Ne, tam reikia tik priežiūros ir atskaitomybės.

Kalbant apie vaikų užimtumą, toliau plėtosime nemokamų vasaros užsiėmimų projektą. Pernai vasarą apie 5 000 vaikų lankė nemokamus užsiėmimus Kauno mieste ir tai biudžetui nekainavo nė vieno papildomo euro. Kodėl? Nes savivaldybės išlaikomos kultūros, sporto ir laisvalaikio užsiėmimus organizuojančios įstaigos vasarą dirba ir jų darbuotojai gauna atlyginimus, tik tradicijos kviesti į užsiėmimus nebuvo.

Manome, kad šis projektas buvo išties sėkmingas, tačiau norime pasirūpinti ir ilgalaikiu vaikų poilsiu. Ypač tų, kurie gyvena sunkiau. Manome, kad mieste yra nemažai nevyriausybinių organizacijų, kurios gali pasiūlyti kokybišką laisvalaikio užimtumą.

Mokyklų tinklo optimizavimas. Taip, tai sukėlė nemažai diskusijų ir vertinama įvairiai. Noriu atkreipti dėmesį į teigiamus aspektus. Sutaupyta lėšų. Pinigai, kurie anksčiau buvo leidžiami tuščioms patalpoms išlaikyti, šiais metais bus skirti mūsų vaikams: pagal poreikį bus įrengtos sensorinės grindys, išmaniosios lentos, daugiau pradinukų gaus planšetinius kompiuterius.

Sveikata ir socialinė rūpyba

Išties džiaugiuosi, kad socialinė apsauga laikoma miesto prioritetu. Šiai sričiai numatyta 10,3 proc. iš miesto biudžeto. Duris užveria paskutinieji vaikų namai, o be tėvų globos likę vaikai keliasi į jaukius namus, šeimynas. Didelė lėšų dalis skiriama jų socialiniams įgūdžiams stiprinti (648,2 tūkst.). Nemaža dalis atiteks laikiniems ir nuolatiniams globėjams (700 tūkst.). Didėja lėšų suma, skiriama socialinėms paslaugoms teikti senyvo amžiaus žmonėms, vaikams su negalia.

Smurtą artimoje aplinkoje patyrusiems asmenims šiais metais numatyta skirti 100 tūkst. eurų. Nors reikėtų bene keturis kartus daugiau, bet džiaugiamės ir tokia suma. Šiuo metu Kaune nėra vietos, kurioje galėtų prisiglausti smurtą patyrusios moterys su vaikais. Tikimės, kad šiais metais įrengsime bent šešias vietas.

Labiausiai mums nerimą kelia lėšos, skiriamos sveikatai. Tai vos 0,3 proc. viso miesto biudžeto, arba 624,5 tūkst. eurų. Aišku, tai teigiamas poslinkis, palyginti su praėjusiais metais, kai buvo skirta vos kiek daugiau nei 100 tūkst. Biudžete numatytos lėšos skiriamos slaugos paslaugų plėtrai –  konkrečiau, Kaune atsiras 100 papildomų slaugos lovų. Gerai, bet šiuo metu laukiančiųjų eilėje bent du kartus daugiau. Dar apie 700 laukia nesulaukia slaugytojų pagalbos namuose.

Koks galėtų būti sprendimas? Bandysime šiais metais pasitelkti ne tik savivaldybės įmones, bet ir išorinius paslaugų teikėjus. Tam numatyta lėšų. Žiūrėsime, ar pasiteisins.

Sportas visiems

Vienas iš stambiausių ir brangiausių projektų – S.Dariaus ir S.Girėno stadiono rekonstrukcija. Jau baigiami viešieji statybos darbų pirkimai, kurių rezultatai turėtų paaiškėti artimiausiu metu.

Vasarą turėtų prasidėti Irklavimo sporto bazės pastatų rekonstrukcija, o rudenį – tarptautinius reikalavimus atitinkančios irklavimo trasos įrengimo darbai. Bene 1 mln. eurų numatytas Regbio sporto bazei įrengti Partizanų gatvėje ir dar 0,5 mln. – šalia esančios "Gajos" sporto mokyklos bazei atnaujinti. Čia po rekonstrukcijos bus įrengtos naujos 3 000 kv. m patalpos, pritaikytos bokso, imtynių, dziudo ir stalo teniso sporto šakoms.

Lėšų numatyta ir Ledo arenai rekonstruoti bei naujai įrengti prie "Girstučio" baseino. Rudenį Jovarų g. 4 (buvęs "Kelininko" stadionas) turėtų būti atidarytas dengtas iš pripučiamų konstrukcijų uždaras futbolo maniežas.

Džiaugiuosi, kad vis daugiau dėmesio sulaukia skirtingos sporto šakos. Nemažai prie to prisidėjome.

Vis dėlto ne mažiau svarbu, kad šie sporto objektai būtų prieinami visiems kauniečiams.

Todėl labai sveikiname sprendimą skirti bene trečdalį milijono vaikų žaidimo aikštelėms, parkuose esantiems treniruokliams modernizuoti, atnaujinti ir naujoms įrengti.

S.Dariaus ir S.Girėno sporto centre tęsiame nemokamų treniruočių programą. Vien pernai buvo surengta apie 350 nemokamų treniruočių, kuriose dalyvavo apie 35 tūkst. kauniečių. Tris kartus per metus organizuojame "Ąžuolyno bėgimą", kur daugiau nei pusė distancijų yra nemokamos – skirtos vaikams ir šeimoms.

Reziumuojant norisi pabrėžti, kad miestas – ne tik ūkis. Miestas – pirmiausia žmonės. O materialusis turtas gali būti tik priemonė, bet ne tikslas žmogaus gerovei kurti.