TRYS LABIAUSIAI DISKUTUOTINOS TEMOS

Visuomenė nuolat randa apie ką padiskutuoti, kitaip turbūt teliktų asmeniniai nepritekliai ir teleserialai. Kai kurios temos linkusios nuolat kartotis, tad šiandien apžvelkime tris.

Ar verta švęsti Kovo 8-ąją? Vieni gvoltu šaukia, kad ne, kiti (kitos), kad taip, ir taip kasmet. Negi kas dabar visus sustato prieš šautuvo tūtą, versdamas švęsti? Nenorite – nešvęskite, norite – švęskite. Nešvenčiantieji nesmerkite švenčiančių, ir atvirkščiai. Tos dienos pavadinimą itin sugadino sovietai, ją privatizavę ir ideologizavę. Atsirado ta šventė (ne visai tada buvo šventė) ne Maskvoje, o Niujorke, o tarptautine ją paskelbti pasiūlė vokiečių socialistė Luise Zietz (visai ne tos dvi, kurioms šventės autorystė paprastai priskiriama). Švenčiama tikrai ne tik posovietinėse šalyse, jos šventimo mastą kad ir Paryžiuje (ten dovanojamos ne tulpės, o pakalnutės) galima pamatyti filme su Jeanu Gabinu "Sodininkas iš Aržantėjo". Tad ką čia toliau aiškintis.

Ar dalyvauti eitynėse su nacionalistiniu šūkiu "Lietuva – lietuviams"? Norite – prašom, nors aš tikrai nedalyvaučiau. Visas tas parapinis "mūsų kiemo" nacionalizmas smirda naftalinu ir prie visuomenės konsolidacijos neprisideda. Jei Lietuvos pilietis yra padorus žmogus, mylintis savo valstybę ir jai lojalus, man visiškai vienodai, kokios jis tautybės, religijos ar išsilavinimo. Ką, man dabar nevalgyti kibinų, nes Lietuvos piliečiai karaimai nėra lietuviai? Valgiau ir valgysiu.

Ar Mykolo Majausko veiksmuose buvo nusikaltimo sudėties? Žinoma, kad ne. Kviesdavosi žmogus kai ką į namus ir tai buvo vieša paslaptis. Jei tuose privačiuose susitikimuose kada nors būtų nutikę kas negero, tai irgi būtų tapę viešos paslapties dalimi, šiuo atveju to nebuvo. Viešos paslapties negalėjo nežinoti ir mergina, kuri visą muziką čia ir pradėjo. Jei ėjo, vadinasi, nesitikėjo nieko blogo. Ir kas įvyko? Vyrukas nedviprasmiškai parodė norintis didesnio artumo. Mergina nedviprasmiškai parodė nenorinti. Ne tai ne, vyrukas išsyk ir deramai reagavo, nebuvo jokios formos prievartos, spaudimo ar bandymo daryti poveikį. Nusikalsta (ir stiprokai) tik vyruko žmonai ir jo sąžinei, juos ir teturėtų tai dominti, o ne žiniasklaidą, visuomenę, partiją, Seimą ir prokuratūrą. Tokie atvejai kompromituoja pačią metoo idėją, skirtą neanoniminiam TIKROJO priekabiavimo atvejų viešinimui, o ne beformių burbulų pūtimui, argumentų pasirinkus spintoje, kur sukabintos prieš penkerius metus iš mados išėjusios suknelės.