AR TEISTI ASMENYS VERTI BŪTI RENKAMI?

Vyriausioji rinkimų komisija panaikino aštuonių kandidatų į Seimo narius registraciją. Tai padaryta todėl, kad pildydami anketas kandidatai nenurodė savo teistumo ir taip prarado galimybę dalyvauti Seimo rinkimuose. Jie buvo pašalinti iš rinkimuose dalyvaujančių partijų sąrašų. Tie, kurie prisipažino dėl teistumo, rinkimuose galės dalyvauti, bet prie jų pavardžių atsiras prierašas apie teistumą. Visuomenės nuomonė apie teistus asmenis – nevienoda. Vyresnieji dar pamena, kad sovietmečiu teisti asmenys negalėjo būti renkami ir į valdžią nepatekdavo. Ar galime pasitikėti žmonėmis, kurie anksčiau turėjo reikalų su teisėsauga ir už nusikaltimus atliko bausmę? Daugelio mūsų į šį klausimą atsakymai būtų kategoriški. Nevienoda ir žinomų klaipėdiečių nuostata šiuo klausimu.

Už

Vytautas Čepas, psichologas, Klaipėdos miesto tarybos narys:

– Be abejo, teisti asmenys turi teisę kandidatuoti. Atlikęs bausmę toks žmogus atgauna visas pilietines teises. Jei žmogus nėra nuteistas kalėti iki gyvos galvos, nėra kaltas visą gyvenimą. Žinoma, lieka moralinis aspektas. Galbūt kai kas tokiu asmeniu nepasitikės, tada už jį ir nebalsuos. Bet jeigu žmogus atliko bausmę, ar jis visą gyvenimą turi vaikščioti su stigma? Bausmė stigmatizuoja žmogų, uždeda jam žymę. Ar jis gali užimti Seimo nario postą, spręs rinkėjai. Jei neišrinks, vadinasi, nepasitikėjo. Bet kandidatuoti jis, be abejonės, gali. Sovietmečiu Moldavijoje buvo toks pirmasis partijos sekretorius, kuris kone kas antrą vyrą šalyje buvo pasodinęs į kalėjimą net už smulkmenas. Tikslas buvo nesunkiai valdyti žmones. Klysti – ne nuodėmė. Nuodėmė yra kartoti klaidą. Rinkimų įstatymas numato, kad būtina pasisakyti apie teistumą, o piliečiai patys nuspręs, ką rinkti. Bausmę atlikę žmonės įgyja aukštąjį išsilavinimą, tampa mokslininkais, akademikais. Atlikus bausmę, reikia atsikelti ir eiti toliau. Niekas negali atimti tokios teisės.

Prieš

Dionyzas Varkalis, muziejininkas, visuomenininkas:

– Aš esu kategoriškai prieš bet kokį teistų asmenų kandidatavimą į Seimą. Jei žmogus nori dalyvauti valstybės valdyme, jis turi apgalvoti kiekvieną savo žingsnį. Tokie žmonės turi būti visiškai švarūs, nesusitepę ir nekeliantys abejonių jų sąžine, reputacija bei savo tikslais. Nekalbu apie netyčinius nusikaltimus, bet apie kriminalinius negali būti nė kalbos. Manau, jei susitepei, gyvenk naują gyvenimą, bet į valdžią nelįsk. Juk žinome, kiek valdžioje pagundų. Jei žmogus nusikalto, tai rodo jo silpnumą. Kai prasti žmonės valdo šalį, tai normalieji iš tokios valstybės bėga. Juk turime pakankamai žmonių, kurie galėtų kandidatuoti ir nebuvo nuteisti. Spėju, kad jie nesiveržia į valdžią, nes neturi vilties prasiveržti pro šeimų klanus. Turime rinkti tokius, kuriuos galėtume gerbti, jais pasitikėti, žinoti, kad jie dirbs mūsų valstybės naudai ir neklups. Seimo narių darbas – ne vien tik leisti įstatymus, bet ir prižiūrėti, kaip jie vykdomi. Būtent todėl seimūnai turi būti krištolo skaidrumo. Teisti asmenys gyvena vadovaudamiesi kitais įstatymais, jiems gali būti daroma įtaka.

Parengė Daiva Janauskaitė