Kai pernai prieš Velykas Kauno specialiosios mokyklos kieme buvo pasiektas Lietuvos rekordas – padedant ugniagesiams gaisrininkams iškelta 12,4 m verba, atrodė, kad ji parėmė dangų. Ir išties – verba saugo nuo ligų, nelaimių, suteikia stiprybės, vadinasi, paremia dangų, kai jis ima kristi ant mūsų.

Rytoj – Verbų sekmadienis, kitoks nei iki šiol. Verbų ieškosime ne pas jų rišėjus ir prekeivius, eilėmis apguldavusius bažnyčias, o miškeliuose prie savo namų. Ir pašventinimą savo kadagio šakelėms gausime ne maldos namuose, o savuosiuose, priešais televizorių ekranus. Net per atstumą pašventinta verba gins nuo visokio blogio. Jei tik ginsimės ir patys.

Artėjančios Velykos kelia ne vien džiugesio, bet ir nerimo – kai kas jau kedena sparnus Velykų žygiams... Tokių erelių ne vien tarp lietuvių esama. Nyderlandų premjeras kreipėsi į vokiečius ir belgus, prašydamas per Velykas nevykti į jo šalį. Lietuvos valdžia ragina užsienyje dirbančius Lietuvos piliečius nevažiuoti į Lietuvą švęsti Velykų. Palanga, Nida, Druskininkai, Birštonas, Trakai nelaukia mūsų – kad ir kokie šilti bus laisvadieniai, dabar ne laikas keliauti ir svečiuotis. Įrodyti, kad mylime savo tėvus, šiandien turime ne su tuntais anūkų užgriūdami pas juos per Velykas, o palikdami prie durų lauknešėlį nuo Velykų bobutės. Ne tik su maisto produktais, bet ir dezinfekciniu skysčiu, apsauginėmis kaukėmis. Jas šiemet dėvi net ir Velykų zuikučiai. Šveicarų šokolado meistrai taip reaguoja į šių dienų realijas ir pagamino kaukėtų Velykų zuikučių.

Įrodyti, kad mylime savo tėvus, šiandien turime ne su tuntais anūkų užgriūdami pas juos per Velykas, o palikdami prie durų lauknešėlį nuo Velykų bobutės.

Norėtųsi, kaip toje pasakoje apie griūvantį dangų, kad paaiškėtų – ne dangus griuvo, viso labo kopūsto lapas krito... Bet koronaviruso parašytame siužete stebuklinių elementų nėra. Ir griūvantį dangų galime atlaikyti savo valia. Tegul nepristinga jos ir artėjančiomis švenčių dienomis, tegul Prisikėlimo džiaugsmą dovanoja mūsų dvasinis ir brandos ūgtelėjimas, o ne galimybė sėsti būriu prie vaišėmis nukrauto stalo.

Ir jei šiemet negalėsime pagerinti aukščiausiai dangų paremiančios verbos rekordo, niekas iš mūsų neatims galimybės pagerinti kitą: mažiausios – 4,5 cm – verbos rekordą, priklausiantį dvylikametei kaunietei. O geresnius laikus išsiburkime iš besiskleidžiančių pamerktos šakos pumpurėlių – tikėta, kuo jų daugiau, tuo geresni metai bus. Bus!