Ar geresnės sąlygos jaunimui reiškia diskriminaciją? | KaunoDiena.lt

AR GERESNĖS SĄLYGOS JAUNIMUI REIŠKIA DISKRIMINACIJĄ?

Naujos Vyriausybės kalbos apie rūpinimąsi jaunimu, siekiai sudaryti palankesnes sąlygas jaunoms šeimoms – sveikintini. Deja, kol kas, atrodo, tai lieka labiau teoriniu modeliu. Iš kitų atsakingų valstybės institucijų palaikymo nematyti, o kai kurios išvados šiuo klausimu skamba paradoksaliai.

Keistos kliūtys

Kredito įstaigoms ne vienu atveju sudaromos kliūtys pasiūlyti palankesnę kainodarą jaunimui. Kai kurios atsakingos valstybės institucijos tai traktuoja kaip Lygių galimybių įstatymo pažeidimą ir netgi priduria, kad "tam tikrų garantijų ar privilegijų teikimas jaunimui gali priversti kitas amžiaus grupes atsidurti mažiau palankioje padėtyje".

Ne ką mažesnis nesusipratimas šioje situacijoje yra tai, kad jaunimas tapo tarsi skirtingų institucijų požiūrių įkaitu.  Vyriausybei atsakingos institucijos sako, kad palankesnių sąlygų teikimas šiam visuomenės sluoksniui nėra pažeidimas ir dabartiniai teisės aktai tam neprieštarauja. Tai kas teisus ir kuo vadovautis?

Vieniems galima, kitiems ne?

Galbūt ir galima būtų pateisinti nuostatą, kad tam tikrų "privilegijų" teikimas reiškia savotišką diskriminaciją. Kita vertus, natūraliai kyla klausimas – kodėl tuomet kitų amžiaus grupių atstovams sąlygas keisti galima? Pavyzdžiui, senjorams (su visa pagarba šiai socialinei grupei) įvairios lengvatos (socialinės garantijos, pašalpos, kompensacijos ir pan.) mūsų šalyje kur kas dažnesnės nei jaunimui ar jaunoms šeimoms. Vadovaujantis ta pačia logika, tai irgi galima traktuoti kaip diskriminaciją.

Egzistuoja ir daugiau sričių, kuriose dėl amžiaus gali atsirasti tam tikrų apribojimų – pavyzdžiui, sveikatos apsaugos, užimtumo, darbo rinkos, profesinės veiklos ar profesinio mokymo srityje.

Dabartinis tam tikrų institucijų požiūris tik dar labiau prisideda prie nepatrauklios socialinės aplinkos jaunimui sudarymo. Kartu tai gali didinti ir taip jau grėsmingai augančią emigraciją.

Kitaip tariant, esminis dalykas, esant dabartinei situacijai, yra tas, kad tam tikra, šiuo atveju, teigiama diskriminacija egzistuoja ir ji nebūtinai interpretuojama kaip prievarta kitoms amžiaus grupėms atsidurti nepalankioje padėtyje. Bet palankesnių sąlygų jaunimui kūrimas kažkodėl nėra priimtinas. Jeigu taip, tuomet gal nereikia jokių išlygų jokiai amžiaus grupei. Tik klausimas – ar tai būtų teisinga?

Trūksta dėmesio jaunimui

Iš asmeninės patirties, ypač ilgamečio dėstymo universitete, turiu pasakyti, kad mūsų šalyje vis dar vyrauja gerontologinis mąstymas, kai neretai šalies sprendimus dėl ateities nulemia žmonės, kurių karjera jau praeityje.

Dabartinis tam tikrų institucijų požiūris tik dar labiau prisideda prie nepatrauklios socialinės aplinkos jaunimui sudarymo. Kartu tai gali didinti ir taip jau grėsmingai augančią emigraciją. Visa tai skamba kardinaliai priešingai norui kurti šviesią Lietuvos ateitį. Tiesa, dabartinio Vyriausybės vadovo požiūris, atrodo, kitoks ir tai teikia vilčių.

Pasiūlėme, kad reikia skatinti patrauklesnes, palankesnes paslaugų sąlygas jaunimui, bet jeigu tokia interpretacija kai kurioms institucijoms nepriimtina, tuomet būtina inicijuoti atitinkamų teisės aktų (Lygių galimybių įstatymo) pakeitimus.

Gairės: jaunimas
Rašyti komentarą
Komentarai (1)

Nieko sau

O blogesnės sąlygos "senimui" (virš keturiasdešimties, geriausiu atveju nuo penkiasdešimties) diskriminacijos nereiškia? Dar tyčiojasi, esą "senjorams /.../ įvairios lengvatos (socialinės garantijos, pašalpos, kompensacijos ir pan.) mūsų šalyje kur kas dažnesnės nei jaunimui ar jaunoms šeimoms"... Apsikaskit su savo lengvatom ir pašalpom! Mes dirbti ir užsidirbti pageidaujam. Bet darbdaviams "per seni". Tai gal nustatykit pensinį amžių pagal realią padėtį darbo rinkoje, užuot ilginę, nors puikiai žinot, kokios vyresnio (anaiptol ne pensinio) amžiaus žmonių galimybės įsidarbinti?

SUSIJUSIOS NAUJIENOS