BERAŠČIAI – IR TVARTE, IR VALDŽIOJE
Kai dabar kalbama apie universitetų skaičių, niekas nesiima už galvos dėl to, kad tapome beraščių visuomene. Beraščiai tūno visuose kampuose: gatvėje, mokyklose, valdžioje.
Išsigimė ir televizijos laidos, kuriose jau nebestebina nuolat skambantys barbarizmai, feisbukinis slengas, padugnėms būdingas kirčiavimas ir rusiška sakinių struktūra.
Pažiūrėkite, kaip kalba ir mūsų pačių valdžia. Žodžių "seniai" ir "senai" neskiria jos ekscelencija Prezidentė D.Grybauskaitė, buvęs premjeras A.Butkevičius, plejada ministrų, tarp jų ir buvusioji švietimo ir mokslo, taip pat Seimo nariai, neišskiriant ir ekonomistės.
Jei norite dar daugiau cirko, tų nusipelniusiųjų gyventi geriau paklauskite, ką parašė J.Cortázaras, G.G.Márquezas ar H.Hesse. Išgirsite bejėgį stenėjimą, nes jų atminties sąvartyne plazdena tik Teofilis Tilvytis, Pranas Zibertas ir Jonukas su Grytute.
Visas tas pseudofilologinės patirties jovalas byloja apie tai, kad iki šiol neišlipome iš guminių kaliošų, kuriais esame įpratę braidžioti po kaimietiškos būtovės tvartus. O išlindęs iš tvarto pranašu nebūsi. Tai ir juokiname vieni kitus antilingvistiniais kalambūrais ir avigalviškais nusišnekėjimais. Kai visos tos liapių trubeckojų kalbos tampa dar ir kūnu, pamatome, kokių nesąmonių pridaro ta mūsų valdžia: ko tik imasi – vieni kliedesiai.
Taigi, pradėti reikėtų nuo elementaraus mokymosi kalbėti, kad viešojoje kalboje bent jau nebeliktų to rusiškojo "kad" su bendratimi. Tuo penktadienį radijo stoties M1 žiniose sužibėjo žemės ūkio ministras B.Markauskas. Tą pačią dieną dvi prieš korupciją kovojančios ministerijos išplatino pranešimus, kuriuos papuošė kalbos sifilitikų mėgstamas prieveiksmis "galimai". Betrūktų dar visų beraščių mėgstamo "matomai", šiuolaikinė Lietuvos raštija būtų turėjusi dar porą neraštingumo paminklų.
SUSIJUSIOS NAUJIENOS
-
4 komentarai
-
BNS inf.8 komentarai
-
DMN inf.28 komentarai
Tas
Tam ,,Kam lieka''
Kai lieka