BOLIVUDAS DAKARE

Dakaro ralis – kaip "Eurovizija": dauguma apie tai yra girdėję, bet mažai kas prisimena didžiąją metų dalį. Tiesą sakant, statistinės apklausos liudija, kad daugumai lietuvių į automobilių sportą apskritai nusispjauti. Tačiau keletą pastarųjų savaičių atrodo, kad svarbesnio įvykio Lietuvoje nebėra. Kokie dar politikos skandalai? Kokios ekonomikos naujienos? Jei ne suvestinės iš vadinamojo pandemijos fronto, kur kasdien skaičiuojamos naujos aukos, informacija apie Dakarą būtų apskritai svarbiausia dienos aktualija.

Atrodo, kad šiomis savaitėmis nebesvarbu net mūsų kaimo popžvaigždės nauja krūtinė. Na, gerai: sprendžiant iš aukštų pozicijų naujienų portalų viršūnėse, papai yra svarbu. Kaip ir naujas Karolinos Meschino su kažkokia Versija užgyventas kūdikis. Ir visai nesvarbu, kad keletą savaičių prieš tai visa žiniasklaida vieningai smerkė tą pačią instagramo fėją dėl nusikalstamai neatsakingo elgesio kviečiant per pandemiją žmones į greitojo maisto restorano atidarymą.

Sureikšminant ralį, skaičiuojama netgi keista statistika: esą Lietuva pagal bendram gyventojų skaičiui tenkantį atstovų Dakare skaičių yra pirma pasaulyje.

Laimei, sugriežtinus karantiną, K.Meschino gerbėjai buvo priversti neršti saugiau – savo virtualiajame akvariume. Panašiai, kaip dabar po svetaines nardo šimtai tūkstančių tautiečių, laukiančių žinių, kurią vietą Dakaro etape užėmė mūsų šalies atstovai ir kiek dar apvirtusių kolegų išgelbėjo Benediktas Vanagas ar Arūnas Gelažninkas. Lietuvių stovykloje sugebėta netgi įžvelgti bolivudinių aistrų: kuris kurį užklampino kopose: Edvinas Juškauskas – Antaną Juknevičių ar atvirkščiai. Kaip ir dera ašaringam indų serialui, pasitelkti vaizdo įrašai. Sureikšminant ralį, skaičiuojama netgi keista statistika: esą Lietuva pagal bendram gyventojų skaičiui tenkantį atstovų Dakare kiekį yra pirma pasaulyje. O iš tiesų didžiausių valstybių, tokių kaip JAV, Kinija ar Rusija, žiniasklaidoje Dakaro ralis tėra dešimtos eilės naujiena. Tad turime dar vieną progą įsitikinti, kad kuo menkesni esame, tuo labiau sureikšminame savo kūdros pasiekimus – esą štai kokie mes: maži, bet ambicingi.