Nuo pavėžėjimo iki išnuomojamų lovų – visa tai šiandien apibendrintai vadinama dalijimosi ekonomikos pavyzdžiais. Tai toks verslo modelis, kai dažniausiai pasitelkiant mobiliąsias programėles vartotojai keičiasi prekėmis ir paslaugomis arba pasitelkia technologijas mažiau naudojamiems ištekliams pritaikyti. Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Sociologijos katedros vedėja doc. dr. Jurga Bučaitė-Vilkė pažymi, kad nors ateityje tokių paslaugų tik daugės, netrūksta ir problemų.

Sistemos ištakos

Dalijimosi ekonomika remiasi ištekliais, kurie yra nepakankamai išnaudojami – tai gali būti energija, žmonių įgūdžiai ar turtas. Vienas dažniausiai cituojamų pavyzdžių – automobiliai, kurie, žurnalo "Fortune" teigimu, 95 proc. laiko yra visai nenaudojami. Tokiais atvejais "Uber" ir kitos nuomos ar pavėžėjimo paslaugos padeda automobilius išnaudoti efektyviau.

J.Bučaitė-Vilkė pastebi, kad dalijimosi ekonomikos atsiradimą paskatino skaitmeninio verslo išplitimas ir automatizacija, kuri atėjo su ketvirtąja pramonės revoliucija – su ieškojimais, kaip gamybą paversti efektyvesne, produktyvesne atsisakant žmonių darbo jėgos ir pasitelkiant automatinius procesus. Dėl to dalis žmonių prarado galimybes įsidarbinti ir panaudoti savo gebėjimus.

"Tai paskatino kalbėti apie socialiai atsakingą verslą, apie dalijimosi ekonomiką, kur abi pusės – tiek paslaugos teikėjai, tiek gavėjai galėtų lygiomis teisėmis ir galimybėmis įsijungti į ekonominį procesą ir gauti iš to abipusės naudos", – šio verslo modelio ištakas aiškina docentė.

Ateityje atsiras ir vis naujų sumanymų – daugiausia dėl to, kad bus juntamas tam tikrų išteklių trūkumas.

Kritikuoja terminą

Tačiau mokslininkė pažymi, kad per dešimtmetį ši graži idėja, paremta abipusiškumo principu, pavirto į "vienpusį eismą", todėl nemažai ekonomistų šiandien kritikuoja patį terminą "dalijimosi ekonomika" ir siūlo jį keisti kitu – prieigos ekonomika (angl. access economy).

"Dalijimosi ekonomikos pagrindiniai flagmanai, tokie kaip "Uber" ar "Airbnb", parodė, kad tai nėra joks dalijimasis – tai ekonomika, kuri palengvina priėjimą, prieigą tarp paslaugos teikėjo ir gavėjo, suteikdama tam pakankamą kelią, skaitmenines platformas. "Airbnb" yra puikus verslo modelis, kuris tiesiog suteikia tarpininkavimo platformą tarp butų nuomotojų ir klientų, kurie nuomojasi. Didžiųjų įmonių pavyzdžiai ir skandalai parodė, kad pati sąvoka labai keičiasi", – pasakoja sociologė.

Bet kuriuo atveju tiek prieigos, tiek dalijimosi ekonomika turi nemažai privalumų – tai efektyvus, pelną nešantis verslo modelis, kuris keičia žmonių užimtumą ir leidžia jiems turėti lankstų darbo grafiką.

Skaitmeninė tapatybė

Masačusetso technologijos instituto laboratorijos "Senseable City Lab" direktorius Carlo Ratti pažymi, kad dalijimosi ekonomika yra labai galinga jėga, leidžianti paversti mūsų miestus tvaresniais, visuomeniškesniais.

Lietuvos miestų gyventojai puikiai žino "Uber", "Bolt", "CityBee" ir kitas pavėžėjimo, automobilių, paspirtukų nuomos paslaugas. Anot doc. dr. J.Bučaitės-Vilkės, šias paslaugas vartotojai renkasi negalvodami apie socialinę vertę – klientams svarbiausia kainos patrauklumas ir paslaugos gavimo paprastumas. "Kitų skaitmeninių "crowdfunding" iniciatyvų galima rasti internete, bet nesu girdėjusi, kad iš to būtų išsivystęs didelis verslo modelis – Lietuva yra daugiau didžiųjų kompanijų paslaugų naudotoja", – sako sociologė.

Pandemijos poveikis

Pandemija dalijimosi ekonomikai turi nevienareikšmišką poveikį: kai kurioms paslaugoms ji atnešė papildomą pelną, o kitoms – didelius nuostolius. "Įmonės stipriai nukentėjo, nes pandemijos metu apriboti socialiniai kontaktai, kai žmonės turi vengti tiesioginio susidūrimo. Ar tai meistras į namus, ar namų tvarkymas, ar pavėžėjimas – visa tai stipriai apribota, nes dalijimosi ekonomika dažnai remiasi gyvu kontaktu su klientais. O maisto pristatymui, elektroninei prekybai pandemija atvėrė daugiau galimybių. Bet tai nėra geriausi dalijimosi ekonomikos pavyzdžiai", – patikslina docentė.

Ekspertės manymu, žmonės, būdami namie, galėjo artimiau susipažinti su įvairiomis skaitmeninėmis iniciatyvomis ir taip praplėsti akiratį, daugiau žmonių išdrįso naudotis maisto pristatymo, elektroninės prekybos paslaugomis. Neabejotinai tai turėjo prisidėti prie augančio susidomėjimo dalijimosi ar prieigos ekonomika.

Socialinių paslaugų poreikis

Paklausta apie šio reiškinio ateitį, mokslininkė pastebi, kad įmonės, užsiimančios prekyba ar kasdienėmis paslaugomis, tokios kaip "Uber", bus labiau komercializuotos, tačiau dėl to dar labiau išaugs socialinių, gerovės paslaugų poreikis.

"Ateityje atsiras ir vis naujų sumanymų – daugiausia dėl to, kad bus juntamas tam tikrų išteklių trūkumas. Ar tai būtų socialinė pagalba, senyvo amžiaus žmonių slauga, ar vaikų priežiūra. Manau, perspektyvą turėtų su socialine gerove siejamas dalijimasis – dalykai, susiję su socialinėmis paslaugomis, gyvenimo kokybe", – komentuoja VDU Sociologijos katedros vedėja.

Socialinės pagalbos pavyzdžių, taikančių dalijimosi ekonomikos principus, galima rasti jau dabar – pavyzdžiui, Prancūzijoje veikia "Wheeliz", pirmasis tinklalapis, leidžiantis vartotojams tarpusavyje nuomotis transportą, pritaikytą riboto judrumo žmonėms. Didžiojoje Britanijoje veikiantis "Casserole Club" teikia dalijimosi maistu paslaugą, suvienijančią mėgstančius gaminti su tais, kurie to daryti negali, taip kovojant su vienatvės ir netinkamos mitybos problemomis.

Tačiau, nepaisant sveikintinų pritaikymo pavyzdžių, dalijimosi ekonomika turi ir didelių trūkumų. "Nesaugaus darbo be garantijų formos sukėlė daug diskusijų. Pavyzdžiui, dėl klientų paslaugų kokybės valdymo, kaip "Airbnb" atveju, kai klientai skundžiasi, kad internete būstų nuomotojų nuotraukos neatitinka realybės. Kuri pusė turi prisiimti atsakomybę apgavystės atveju?" – vieną iš daugelio iššūkių įvardija docentė.