Nuo šių metų liepos 1 d. įsigaliojo naujos redakcijos Darbo kodeksas. Rengiant ir svarstant kodekso projektą buvo daug diskutuojama apie tai, kam naudingos ruošiamos naujovės. Viena jautriausių sričių – darbo santykių nutraukimas. Iš vienos pusės, paprastesnis darbuotojo atleidimas sukuria galimybes verslui prisitaikyti prie besikeičiančios situacijos rinkoje. Iš kitos pusės, darbuotoją atleidus iš darbo, jis praranda pragyvenimo šaltinį – tiek jis, tiek jo šeima tampa socialiai pažeidžiami, todėl piktnaudžiavimas šioje srityje nepateisinamas. Paanalizuokime, ar su reikšmingiausiais pokyčiais sietos grėsmės pasitvirtino.

Atleisti iš darbo lengviau?

Kodekse išliko iš esmės nepakitęs baigtinis sąrašas darbo santykių nutraukimo pagrindų. Darbo sutartis gali būti nutraukta šalių susitarimu, darbuotojo prašymu, darbdavio iniciatyva, suėjus darbo sutarties terminui ir pan. Galima išskirti dvi naujoves.

Pirma, sugriežtinta darbuotojo atleidimo už darbo drausmės pažeidimą tvarka. Anksčiau įstatymas leido darbdaviui atleisti darbuotoją iš darbo už antrą darbo drausmės pažeidimą, padarytą per dvylika mėnesių, o naujajame kodekse pabrėžiamas iš teismų praktikos perkeltas darbuotojo elgesio piktybiškumas kartojant tokį patį pažeidimą, pavyzdžiui, pakartotinai nepaisant darbo laiko režimo, naudojant darbo priemones ne pagal paskirtį ar pan.

Antroji naujovė – galimybė darbdaviui nutraukti darbo sutartį dėl įstatyme nenurodytų priežasčių. Iš vienos pusės, darbdaviui išlieka pareiga nurodyti, kodėl darbo sutartis nutraukiama. Be to, darbdaviui draudžiama piktnaudžiauti ir diskriminuoti darbuotoją. Iš kitos pusės, šis darbo sutarties nutraukimo pagrindas darbdaviui nepatrauklus dėl didelės išeitinės išmokos. Gavęs šešių mėnesių vidutinio darbo užmokesčio išeitinę išmoką, darbuotojas įgyja pakankamai laiko susirasti kitą darbą.

Išeitinės išmokos

Pagal ankstesnį reglamentavimą, atleisdamas darbuotoją iš darbo dėl darbuotojų skaičiaus mažinimo, darbdavys privalėjo išmokėti darbuotojui nuo darbo santykių trukmės priklausančią išeitinę išmoką. Maksimalus išmokos dydis buvo šeši darbo užmokesčiai. Naujajame kodekse numatyta maksimali dviejų darbo užmokesčių išmoka, dėl to darbdaviui darbuotoją atleisti pigiau. Vis dėlto darbuotojo interesai nėra pažeidžiami, kadangi sukurtas specialus Ilgalaikio darbo išmokų fondas, iš kurio darbuotojams bus mokamos išmokos už ilgą darbo stažą. Taip valstybė prisiėmė dalį finansinės naštos, susijusios su darbo santykių nutraukimu.

Darbo ginčų sprendimas

Naujajame kodekse numatyta privaloma iš esmės visų darbo ginčų nagrinėjimo Darbo ginčų komisijoje procedūra. Taigi, kilus konfliktui dėl darbo santykių nutraukimo, nebegalima kreiptis tiesiogiai į teismą. Pažymėtina, kad ginčo sprendimas darbo ginčų komisijoje yra greitas ir pigus: įstatyme numatytas ginčo išnagrinėjimo terminas – vienas mėnuo, jame nurodoma, kad procedūra nemokama, tad nereikia mokėti žyminio mokesčio ir atlyginti komisijos ar kitos šalies išlaidų.

Kaip rodo statistiniai duomenys, didelė dalis Darbo ginčų komisijoje išnagrinėtų bylų teismų nepasiekia. Šios komisijos vidutiniškai išnagrinėja apie 5 000 ginčų per metus, o pirmosios instancijos teismus pasiekia apie 1 000 bylų per metus. Beveik pusę jų sudaro bylos dėl atleidimo iš darbo ar neturtinės žalos atlyginimo. Kai šie reikalavimai pirmiausia bus nagrinėjami Darbo ginčų komisijose, kelionės į teismą ir su tuo susijusių išlaidų bus galima išvengti.