DESTRUKCIJOS GENIJAI

Kaišiadorių rajone, netoli Žiežmarių, žmonės pasakojo matę rudąjį lokį (jau antrą per pastarąjį mėnesį, pirmasis kiek anksčiau klaidžiojo Trakų apylinkėse).

Žalieji džiūgauja, Raudonosios knygos egzemplioriai gyvu pavidalu apsireiškė Lietuvos žemėje (matote, gyvenimas pas mus gerėja, imigrantai patys į mūsų tėvynę plūsta), dešinieji – ne tokie optimistai, jie daug negarsindami tarpusavyje šnabždasi, ar tik šis šleivakojis nebus koks diversantas iš priešiškos šalies, nelegaliai kirtęs valstybės sieną.

Tiesą sakant, tik jų mums ir betrūktų, nes diversantų apstu ir tarp savų.

Klasikinis pavyzdys – piktybiški šalies šmeižikai bei kitokie priešiškai valstybei naudingi idiotai. Jų apgailėtinų sapalionų pilna virtuali erdvė.

O kai tokie patenka į valdžią, tada laikykitės jūs visi ten. Nes šitie, pajutę įstatymais jiems suteiktą galią (kai kurie nė nenutuokdami pasekmių), imasi metodiškos ardomosios veiklos iš vidaus, kelia sumaištį, piliečių nepasitenkinimą, atvirai meluoja, didina emigraciją ir begėdiškai visu tuo kaltina kitus, tik ne save.

Ar Lietuvoje pasiekta tokia stadija, spręskite patys. Tam pakaks ne itin gudrios aritmetikos.

Pagrindiniai akcentai – šiųmečių emigrantų skaičius, nežinia iš kur sveikatos ministro išluptas "faktas" apie labiausiai pasaulyje prasigėrusią lietuvių tautą ir viso to afišavimas urbi et orbi, paskui – tam prieštaraujantys oficialios statistikos duomenys.

Dar vėliau "valstiečių" Seimo kortelių naudojimas per trečiąjį asmenį – tokią Širinskienę (paskui dėl to apkaltinus žurnalistus).

Visa tai liudija, kad ne kiekvienas prasčiokas yra demiurgas. Ir ne kiekvienas liurbis, atsitiktinai patekęs į valdžią, pajėgus lipdyti valstybės gerovę. Ypač kai neturi nei talento, nei jėgų tokiems grandioziniams tikslams.

Tačiau akivaizdu, juose tarpsta kiti gebėjimai, tik iš jų, deja, šaliai ir jos piliečiams naudos maža.