GRAIKIJOS IR MAKEDONIJOS NESUTARIME DĖL PAVADINIMO PADĖTAS TAŠKAS?

Nepaisant skambių kai kurių pasaulinio garso mokslininkų ar visuomenės veikėjų pareiškimų apie „istorijos pabaigą“ ar „postnacionalinės tapatybės Europoje įsigalėjimą“, šiuo metu dar gausu politinių procesų, savo esme visiškai paneigiančių minėtus samprotavimus. Ypač jų gausu Balkanuose, kurie paženklinti kruvinais konfliktais, kilusiais dėl tautinės, etninės ar religinės priklausomybės. Tačiau ir jie žingsnis po žingsnio siekia rasti veikiantį skirtingas tapatybes turinčių grupių sugyvenimo modelį.

Graikijos ir Makedonijos konfliktas dėl pastarosios valstybės pavadinimo ilgai priminė dar vieną „įšalusį konfliktą“, tik ne teritorinį, o tapatybinį. Mat byrant Jugoslavijai, besikuriančiai Makedonijos valstybei paskelbus apie siekį turėti vieno garsiausių antikinės Europos veikėjų Aleksandro Makedoniečio atminimą faktiškai įtvirtinantį pavadinimą, Graikija griežtai pasmerkė tokį, anot jos, bandymą pasisavinti jos istoriją.

Graikija, kurios viena iš šiaurinių provincijų taip pat vadinasi Makedonija, dėl šios priežasties iki pat 1993-iųjų blokavo Makedonijos priėmimą į Jungtines Tautas netgi su pereinamuoju pavadinimu „Buvusi Jugoslavijos Respublika Makedonija“. 1995-aisiais tarp Atėnų ir Skopjė buvo pasirašytas Tarpinis susitarimas, kuris nutraukė 20 mėnesių Graikijos blokadą Makedonijos atžvilgiu, įpareigojo abi puses derėtis Jungtinių Tautų moderuojamame formate ir uždraudė Graikijai blokuoti Makedonijos siekius prisijungti prie kitų tarptautinių organizacijų naudojant jos pavadinimą su „Buvusios Jugoslavijos Respublikos“ prierašu.

Jokio proveržio nepavyko pasiekti iki 2008-ųjų, tačiau tais metais buvo suteikta daug vilčių, mat Makedonija tikėjosi tapti NATO nare kartu su Kroatija ir Albanija. Visgi dėl besitęsiančio Atėnų prieštaravimo ir nepaisant 1995-ųjų susitarimo, Makedonija į Aljanso klubą nebuvo priimta. Tai buvo milžiniškas smūgis Skopjė užsienio politikai ir lėmė daug aštresnio tono atsiradimą. Skopjė oro uostas buvo pavadintas Aleksandro Makedoniečio vardu, apskritai jam sostinėje ėmė kilti įvairūs paminklai ir memorialai, taip siekiant neva parodyti Atėnams jų vietą. Buvo panašu, kad nesutarimas nebebus išspręstas, nes abi pusės perėjo iš diplomatinės į itin griežtą retoriką ir buvo nusiteikusios nebedaryti jokių nuolaidų.

Tačiau pasikeitusi valdžia Makedonijoje grąžino diplomatinę kalbą į šias derybas ir vos per daugiau nei metus sugebėjo įtikinti Atėnus pasiekti susitarimą, kuris buvo pasirašytas birželio 17 d. Jei šį susitarimą ratifikuos Makedonijos parlamentas, Graikija bus įpareigota panaikinti visas kliūtis Makedonijai prisijungti į NATO ir pradėti derybas dėl narystės Europos Sąjungoje.

Graikija, pasinaudodama veto teise dėl NATO ir Europos Sąjungos klausimų, iš principo pasiekė tokį susitarimą, kurio didžioji dalis įpareigojimų atitenka kitai pusei. Ir netgi sutarties ratifikavimas Atėnuose bus įvykdytas tik tada, kai Skopjė įgyvendins dalį įsipareigojimų. Kas buvo susitarta? Makedonija turės pakeisti savo pavadinimą į Šiaurės Makedonijos Respubliką ir tai įtvirtinti pakeičiant Konstituciją iki šių metų galo. Tai – pagrindinis susitarimo objektas.

Tačiau taip pat tekste itin daug dėmesio skiriama senovės graikų ir slavų kultūrų atskyrimui, taip norint aiškiai parodyti, kad Šiaurės Makedonija yra teritorinio vieneto pavadinimas, bet ne nuoroda į Aleksandrą Makedonietį. Šis aspektas detalizuotas taip, kad net nurodoma, kas turėtų būti padaryta su minėtais monumentais ar pavadinimais, atspindinčiais senovės graikų kultūrą Makedonijoje.

Nors susitarimas – didelis žingsnis į priekį, jo įgyvendinimas nėra apspręstas savaime. Susitarimas jau buvo smarkiai sukritikuotas opozicijos kaip „išdavikiškas“, vienpusiškas Atėnų naudai, o pati Skopjė vyriausybė apkaltinta net savo nusibrėžtų „raudonųjų linijų“ nesilaikymu, pavyzdžiui, dėl Konstitucijos keitimo. Todėl įtikinti visuomenę įgyvendinti susitarime nurodytus punktus, o jai referendume reikės apsispręsti dėl Konstitucijos keitimo, nebus taip lengva. Kita vertus – ant kortų stovi galimybė prisijungti prie NATO ir pradėti derybas dėl Europos Sąjungos narystės, ką palaiko virš 70 proc. gyventojų. Tad šansai dideli, kad šis istorinis-tapatybinis ginčas galiausiai taps istorijos dalimi.