Prieš gerą dešimtmetį Lietuvos abiturientai troško būti teisininkais arba vadybininkais. Rinkdamiesi būsimą profesiją, dažnas jų pasiduodavo populiariam įsitikinimui, jog tai yra perspektyviausias pasirinkimas. Šiandien jaunuolių akys krypsta į informacinių technologijų sritį, tačiau ar šis entuziazmas nebus vienadienė mada, kuri anksčiau ar vėliau praeis?

Šiuo metu tendencijos Lietuvos darbo rinkoje yra palankios jaunuoliams, išsirinkusiems IT specialybes. Kai kas netgi kalba apie šios profesijos aukso amžių. IT darbuotojai yra vieni paklausiausių, nes jų įmonėms labiausiai reikia ir jų labiausiai trūksta. Darbdaviai priversti varžytis siūlydami lankstesnes darbo sąlygas ir geresnį užmokestį, todėl kelerius pastaruosius metus IT darbuotojų atlyginimai šalyje kilo sparčiausiai. Tačiau jaunuolių susidomėjimą augina ne vien patrauklus atlyginimas. Nemažiau svarbus yra ir supratimas, kad tai labai lankstus ir globalus darbas, kurį galima dirbti kone iš bet kur.

Kitas svarbus dalykas ‒ nesulaukus dėmesio verto pasiūlymo vietinėje darbo rinkoje, paieškų lauką nesunku perkelti į tarptautines erdves. Tuo tarpu, tarkim, pasirinkus gydytojo, advokato ar mokytojo tai padaryti bus žymiai sudėtingiau. IT specialistai visame pasaulyje iš esmės kalba ta pačia kalba, ir nėra taip svarbu, kur tu jos mokeisi. Be to, šiuolaikinės technologijos leidžia IT darbą efektyviai organizuoti ir nuotoliniu būdu. Todėl toks scenarijus, kai IT ekspertas gyvena savo mėgstamame mieste, o dirba už tūkstančius kilometrų nutolusioje šalyje, yra visiškai realus.

Gera žinia Lietuvos darbdaviams yra tai, jog darbas IT sektoriuje jau tapo madingu ir pritraukia vis daugiau susidomėjusių vaikinų ir merginų. O gera žinia būsimiems darbuotojams – net ir sparčiai didėjant jų gretoms, IT darbas nepraranda savo perspektyvumo. Atvirkščiai, nematyti jokių ženklų, kad tokių specialistų pasiūla artimiausią dešimtmetį pasivytų paklausą ir juo labiau ją pralenktų. „Eurostat“ duomenimis, IT specialistai Lietuvoje sudaro tik 2 proc. visų dirbančiųjų, tai yra, kone dukart mažiau nei ES vidurkis, tačiau jų poreikis toliau nuolat auga. Palyginimui, Estijoje IT srities darbuotojai sudaro 5 proc. visų dirbančiųjų, Švedijoje 6 proc., Suomijoje 7 proc.

Sumažinti IT specialistų trūkumą galima gana greitai – padidinus valstybės finansuojamų vietų skaičių IT specialybių studentams arba pačioms verslo įmonėms steigiant specialiąsias stipendijas. Lietuvoje dar embriono stadijoje yra ir darbuotojų perkvalifikavimas, nors pavienių iniciatyvų jau yra. Pavyzdžiui, technologinių įmonių asociacija „Tech City“ antrus metus vykdo projektą „Akademija.IT“, kuriuo siūloma inžinierinių specialybių darbuotojams persikvalifikuoti į programuotojus. 

Tačiau vien tokiomis priemonėmis neišspręsime kitos, ne mažiau aktualios problemos – specialistų parengimo kokybės klausimo. Reikia pripažinti, kad studijas Lietuvoje baigusių jaunųjų IT specialistų pasirengimas ne visada atitinka darbo rinkos poreikius. Neturėdami kitos išeities, alternatyvių sprendimų imasi patys darbdaviai – kuria edukacines iniciatyvas ir bando patys užsiauginti reikalingus kvalifikuotus jaunuosius specialistus.

Vienas tokių pavyzdžių yra ir šiais metais startavusi „Swedbank“ IT Akademijos iniciatyva, kurioje mokymus pradėjo 26 studentai iš įvairių šalies universitetų ir kolegijų. Mokymo programą jiems kūrė praktikai – banko IT padalinio specialistai. Toks interaktyvus teorinių-praktinių mokymų formatas leido jaunuoliams per trumpą laiką papildyti žinių bagažą ir išmėginti save dirbant su realiomis sistemomis realiose komandose sprendžiant realias užduotis. Daugiau nei pusė akademijos dalyvių vasaros gale buvo pakviesti prisijungti prie „Swedbank“ IT komandos, kuri iki šių metų pabaigos turėtų išaugti iki 280 specialistų.

Akivaizdu, kad Lietuvos darbdaviams tenka ieškoti įvairių naujų IT specialistų pritraukimo ir ugdymo formų ir čia kūrybingumui ribų tikrai nėra ‒ IT specialybės ilgam įsitvirtino perspektyviausiųjų profesijų viršūnėje.