KAIP PAŽABOTI ŠEŠĖLINĘ EKONOMIKĄ?

Lietuvos bankas ir Finansų ministerija, gaivindami iniciatyvą apriboti atsiskaitymus grynaisiais, siekia neatsilikti nuo Europoje pastaruoju metu vis labiau įsivyraujančių madų. Nors įvardintos „lubos“ – 5 tūkst. eurų įmonėms ir 3 tūkst. eurų gyventojams – gali būti laikomos žingsniu teigiamų pokyčių link, šešėlinės ekonomikos masto Lietuvoje jos nesumažins. Tai pavyktų iš esmės padaryti tik visiškai atsisakius grynųjų.

Lietuva – atsiskaitymų grynaisiais lyderė

Lietuvoje neoficialiosios ekonomikos problema yra itin didelė – vertinama, kad apie ketvirtadalis šalies ūkio yra šešėlyje. Tuo pačiu esame lyderiai ir pagal atsiskaitymų grynaisiais dalį. Kaip rodo kompanijos PYMTNS.com atliekamas „Global Cash Index“ tyrimas, net 87 proc. visų vartojimo atsiskaitymų Lietuvoje yra atliekami grynaisiais. Galima palyginti: Skandinavijos šalyse, Nyderlanduose, kur šešėlinės ekonomikos mastai gerokai mažesni, tokių atsiskaitymų dalis siekia vos apie 5-7 proc., o Estijoje – 19 proc.

Tiesa, reikia pripažinti, kad tam tikro progreso yra. Tą galime matyti ir iš „Danske Bank“ klientų elgsenos. Prieš dešimtmetį apie 80 proc. visos mokėjimo kortelių apyvartos sudarydavo pinigų išgryninimo operacijos ir tik 20 proc. – atsiskaitymai už prekes ar paslaugas. Šiandien šis santykis jau kiek sušvelnėjęs ir siekia atitinkamai 60 proc. ir 40 proc. Pastebime, kad jaunesnio amžiaus ir aukštesnes pajamas gaunantys klientai kur kas labiau linksta už prekes ir paslaugas atsiskaityti ne grynaisiais, o banko kortelėmis. Jų pavyzdžiu vis labiau seka ir vyresnės kartos atstovai.

Vien atsiskaitymų grynaisiais „lubos“ nepadės

Koreliacija tarp grynųjų pinigų naudojimo ir šešėlinės ekonomikos dydžio iš tiesų aiški. Tačiau klaidinga būtų manyti, kad įvedus atsiskaitymų grynaisiais „lubas“, tai savaime sumažins šešėlinę ekonomiką. Absoliučiai didžiąją šešėlio dalį sudaro šimtai tūkstančių smulkių operacijų – nuo atlyginimų „vokeliuose“ mokėjimo iki nelegalių prekių įsigijimo ar pajamų už suteiktas paslaugas nuslėpimo. Todėl net ir įvedus siūlomas „lubas“, įmonės, mokėjusios atlyginimą „vokelyje“, ir toliau tai darys, o tokį atlyginimą gaunantys darbuotojai ir toliau galės be didesnio vargo gautas lėšas išleisti kasdieniam vartojimui.

Mokėjimus grynaisiais pastaruoju metu apribojo ne viena ES valstybė. Tik daugelyje jų atsiskaitymų „lubos“ yra kur kas žemesnės, nei siūloma Lietuvoje. Pavyzdžiui, Ispanijoje ir Prancūzijoje yra nustatyta 1 tūkst., o Graikijoje – 500 eurų riba. Įvertinus dar ir kainų lygį šiose šalyse, Lietuvoje tokia riba turėtų siekti siekti 600-700 eurų. Esant tokioms ar dar žemesnėms „luboms“ būtų gerokai sunkiau išleisti neapskaitytas pajamas, nes žymiai sumažėtų prekių, kurias galima įsigyti už žemesnę nei nustatytos „lubos“ kainą, asortimentas. Tokiu būdu kilpa, veržianti šešėlį, būtų gerokai veiksmingesnė.

Kitose Europos šalyse atsiskaitymai grynaisiais yra ribojami ne tik siekiant sumažinti šešėlinę ekonomiką, bet ir kovoti su terorizmo finansavimu ar nusikalstamų grupuočių veikla. Be to, tokių „lubų“ įvedimas būtų aiškus signalas visuomenei, kad grynųjų pinigų amžius eina į pabaigą ir tik laiko klausimas, kada visi mokėjimai bus atliekami elektroniniais kanalais.