KARALIUS NUOGAS!

2017-ųjų spalio 1 d. įeis į Europos istoriją: ne tik dėl to, kad tie katalonai, kurie nepabūgo brutalaus Ispanijos policijos elgesio, atėjo į referendumą ir triuškinama persvara palaikė savo šalies laisvės idėją, bet ir dėl to, kad demokratiniame pasaulyje, regis, dar nebuvo atvejo, kad žmonės būtų talžomi vien tik dėl to, kad atėjo atiduoti savo balso.

Balsavę referendume katalonai nebuvo nei anarchistai, nei teroristai, nei ekstremistai. Tai tebuvo pilietiškai nusiteikę žmonės, kurie tikėjosi, kad demokratinėje visuomenėje jie turi teisę laisvai pareikšti savo nuomonę. Ir visai nesvarbu, kokią nuomonę: už ar prieš. Tačiau to nesuvokė Madrido vyriausybė, kurios veiksmai priminė laikus, kai Ispanijoje šeimininkavo fašistai su diktatoriumi Francisko Franku priešakyje.

Referendumas Katalonijoje dar sykį patvirtino, kad karalius yra nuogas. Visos tos deklaracijos apie tautų apsisprendimo ir žmogaus teises ir t.t., apie ką diena iš dienos tauškia Vakarų politikai ir diplomatai, tėra pasakos prieš miegą. Mokydami kitas šalis, tarkime, Baltarusiją, demokratijos, ES vadovai, regis, nemato, kad demokratijos nėra jų pačių kieme.

Kai ispanų policijos pareigūnai lazdomis, kumščiais ir kojomis talžė niekuo dėtus katalonus, tiek ES, tiek ir JAV tylėjo. Esą Katalonija – Ispanijos vidaus reikalas.

Lietuvos, kuri pati patyrė analogišką agresiją 1991 m. žiemą, politikai ir diplomatai irgi nepraleido progos patylėti: nei vieno kritiško balso viešojoje erdvėje, išskyrus politologo Kęstučio Girniaus, nei vieno protesto prie Ispanijos ambasados. Apgailėtina! Kur tie jaunieji socialdemokratai, pagal komandą žygiuojantys ginti naujojo Darbo kodekso arba seksualinių mažumų teisių? Kur jaunieji konservatoriai, kasmet rengiantys parodomąsias akcijas prie Rusijos ambasados prieš Gruzijos ar Donbaso okupaciją? Komandos veikti niekas nedavė?

Galite pritarti, galite ir nepritarti Katalonijos nepriklausomybės idėjai. Tačiau niekas neturi teisės kelti rankos prieš kitą, o tai yra universali vertybė.