V. Radžiūno (LRT) nuotr.

KARO IR KŪRYBOS LIETUVA

2017-12-19 16:29
Virginijus Savukynas, LRT.lt

Garsus menininkas Andrius Mamontovas neseniai interviu pareiškė, kad žmonės Lietuvoje tampa vis dirglesni, o visuomenėje vyksta destruktyvios kovos, kurios niekur neveda.

Apie vis garsiau skambančius įvairius konfliktus, apie vis didėjantį priekaištavimą vienas kitam vis dažniau kalba garsūs ir daug pasiekę žmonės. Ir tik aklas to gali nepastebėti. Iškyla klausimas: o kas gi nutiko, kad mes taip ėdame vienas kitą? Kai kas sako, kad tai mūsų būdas: lietuviui skaniausias patiekalas – kitas lietuvis. Tačiau nemanau, kad lietuviai kažkuo yra išskirtiniai ir jau gimę yra užprogramuoti kenkti kitam lietuviui. Priežastys slypi giliau.

Jau ne kartą pasakojau apie socialinių tinklų kuriamą realybę. Šiandien mes visi, ne tik politikai ar garsenybės, esame kaip niekad pastebimi ir stebimi. Mes vienas kitą stebime. Kiekvienas šiandien gali sulaukti dėmesio. Ir greičiau tai nutiks ne dėl jo gerų darbų, bet dėl jo klaidos, žioplumo ar kokio gėdingo, nors ir nekenksmingo, poelgio. Visi sulauks savo penkiolikos minučių gėdos.

Antra priežastis – tai vis dėlto silpni mūsų socialiniai ryšiai. Mes vis labiau tampame nieko bendro neturinčių žmonių bendruomene. Empatija ar tiesiog paprastas kito žmogaus supratimas išnyksta iš viešo gyvenimo. Todėl ir turime tokią situaciją, kai smagiausia šaipytis iš kito žmogaus, jį žeminti. Juk tai taip patinka daliai visuomenės.

Kūryba – ne vien tapybos ar muzikos šedevrai.

Tačiau karai nieko nekuria, jie tik griauna. O blogiausia, kad kariaujame su savais. Mes patys vienas kitą žlugdome. Ir ši chaotiška griaunama jėga yra labai pavojinga. Tą tikrai jaučia protingi žmonės ir išdrįsta viešai apie tai prabilti. Koks priešnuodis? Tikrai nemanau, kad išauš diena, kai visi nuspręs susilaikyti nuo kritikos ir trykš vienas kitam empatija. To niekada nebus. Tačiau išeitis yra.

Egzistuoja dvi Lietuvos. Viena yra karo Lietuva, kurioje vieni su kitais pliekiasi, kiek tik gali. Karo Lietuva, kurioje pilna patyčių ir kito žmogaus žeminimo. Karo Lietuva, kurioje nebelieka sąžiningumo ir elementaraus padorumo.

O kas yra antroji Lietuva? Tai kūrybos šalis. Mes turime gausybė talentingų žmonių, kurie kuria startuolius, siekiančius užkariauti visą pasaulį. Yra daug jaunų žmonių, kurie nesvajoja apie grandiozinę sėkmę, tačiau nesėdi sudėję rankas, o kuria smulkius verslus ir gali puikiai iš jų gyventi. Yra daug menininkų, kurie ne kariauja, bet kuria. Kaip ir tas pats Andrius Mamontovas, Marijonas Mikutavičius, Jazzu ir daugybė kitų.

Yra gausybė žmonių, apie kuriuos mažai kalbama, o jei ir pasirodo straipsniai ar laidos, jos prasmenga didžiuliame informacijos sraute. Tačiau būtent kūrybos Lietuva gali būti tuo priešnuodžiu mūsų bereikalingiems karams. Kurti galime kiekvienas. Kūryba – ne vien tapybos ar muzikos šedevrai. Sugalvotas ir įgyvendintas naudingas projektas – tai irgi kūryba. Dabartinis mūsų uždavinys – kuriančius žmones padaryti labiau matomais, parodyti, kad yra alternatyva karo Lietuvai.