APIE KNYGŲ TRAUKĄ

Jau po kelių dienų Londone prasideda didžiulė knygų mugė, kur Lietuva su kitomis Baltijos sesėmis bus garbės viešnia. Anglakalbė knygų rinka yra visiškai uždara, jie mano, kad ko jiems reikia, tą patys ir parašo. O čia galimybė įmesti savo lašą į jūrą. Tačiau pakalbėkime ne apie lašus, o apie knygą kaip daiktą.

Sovietmečiu knyga buvo prestižinis daiktas, gerą knygą gauti buvo itin sunku. Todėl jei jau kur tebestovi sovietinės sekcijos, jos bus kimšte prikimštos ne tik krištolo, bet ir tuomet leistų knygų. Mažai kas jas skaitė, bet pirko galvodami: ai, vaikams bus. Nepagalvota, kad po kiek laiko lietuvių leidyba pražys visomis vaivorykštės varsomis ir bus leidžiama tiek visokio spalvoto šlamšto, kad nors krištolą iš sekcijų išimk, nes spalvotas šlamštas netelpa.

Mažai kas jas skaitė, bet pirko galvodami: ai, vaikams bus.

Apie tai po Vilniaus knygų mugės rašė kultūrologas Vaidas Jauniškis, šio pobūdžio knygas pavadinęs plytomis, iš kurių įmanoma mūryti kultūringus interjerus. Pasiilgta kišeninių leidinių, vadinamųjų peiperbekų, kurių industrija klesti Vakaruose, o pas mus niekaip nepritampa, nes maždaug leidėjui neapsimoka leisti pigią knygą. Žinoma, kad neapsimoka, rinka per maža, bet čia esama ir kito dalyko. Pigus kišeninis leidinys pasiteisina tada, kai knyga vienkartinio vartojimo, susipažįsti su tuo, kas ten rašoma, ir išmeti ar atiduodi praeiviui. Tačiau yra nemažai knygų, kurias žinai, kad norėsi turėti ir dar ne kartą atsiversti. O čia jau įsijungia kiti svertai.

Bent jau man gera knyga yra ne tik tekstas. Bet ir dizainas, maketas, teksto išdėstymas puslapyje, popieriaus kokybė – lygiai taip, kaip maistas yra ne vien produktai, bet ir jų paruošimas, pateikimas ir netgi stalo serviravimas. Visa tai – gražios detalės, praskaidrinančios ne visada gražų mūsų gyvenimą. Mano draugas austrų poetas, nusipirkęs knygą, nuodugniai ją apžiūrinėdavo, čiupinėdavo, uostydavo, mėgindavo šiugždenti puslapiais, jam tai buvo knygos priėmimo ritualas ir džiaugsmas ją įsigijus. Knygos dizaineris yra itin svarbus. Jei jis talentingas ir stropus, knyga taps švente, jei konvejerinis, knyga kaip daiktas bus sunaikinta.

Žinoma, gerai, jei būtų galima pasirinkti – kišeninis variantas / knyga kaip daiktas. Vakaruose tai įmanoma, pas mus – kol kas dar ne. Šiaip ar taip, skaitykime. Stenkimės atsirinkti geras knygas, bet jei kam reikia to, ką kultūrologas pavadino spalvotomis plytomis, tegul skaito ir tas. Neretai jų skaitytojai, pasirodo, esantys geri ir nuoširdūs žmonės.