Net šešios šalys norėtų naudos iš Kim Jong Uno ir Donaldo Trumpo dueto pasirodymo Singapūre: abi Korėjos, JAV, Japonija, Kinija ir Rusija. Tikrai visos neliks vienodai patenkintos. Mažiausiai vilčių gali dėti Rusija, o daugiausiai – JAV.

Vietos susitikimui buvo dairomasi po visą pasaulį. Iš pradžių galvota apie demilitarizuotą zoną, kur balandį susitiko Šiaurės ir Pietų Korėjų prezidentai. Vėliau paieškos išsiplėtė nuo Mongolijos iki Švedijos. Pirmieji į Singapūrą kreipėsi amerikiečiai, o po jų paprašė Pchenjanas.

Sovietų Sąjunga buvo pagrindinė Šiaurės Korėjos globėja. Po jos žlugimo šalyje kilo badas, per kurį mirė keli milijonai gyventojų. Globėjos vaidmenį perėmė Kinija. Rusai mielai grįžtų atgal, bet jų ekonominis potencialas neleidžia varžytis nei su Kinija, nei su JAV, kurios dabar yra pagrindinės jėgos šiame regione.

Gegužės pabaigoje Pchenjane Kim Jong Unas fotografavosi padavęs ranką Rusijos užsienio reikalų ministrui Sergejui Lavrovui, tačiau diktatoriaus veide šypsenos nebuvo nė šešėlio. Rusai prieš skelbdami pas save tą nuotrauką pafotošopino ir Kimas virto plačiai besišypsančiu. Matyt, daugiau nieko išspausti ir nepavyko. Tą pačią dieną dešinioji Kimo ranka Šiaurės Korėjos žvalgybos vadas skraidino asmeninį diktatoriaus laišką JAV prezidentui.

Kim Jong Unui susitikimas Singapūre pakeis jo tarptautinį statusą ir suteiks jo režimui didesnį legitimumą. Pozityvūs rezultatai atvertų Šiaurės Korėjai šiokias tokias naujas galimybes ekonominiams ryšiams.

Be abejo, yra pasipriešinimas pokyčiams ir šiauriečių elito gretose. Ne veltui prieš susitikimą Kimas pakeitė tris aukščiausius karinius pareigūnus jaunesnės kartos vadovais. Pasak Pietų Korėjos žvalgybos, gynybos ministru tapo nuosaikių pažiūrų generolas. Be to, Kimas privalės nepamiršti Kinijos interesų ir neužsižaisti su JAV.

Kada susitikimus organizuoja diplomatai, juose siekiama ilgalaikių susitarimų, abiejų šalių veiksmai suderinami ir vykdomi etapais. Šis būdas su Šiaurės Korėja nesuveikė nei 1994 m., nei 2012 m. Šįkart susitikimo rengimu pirmiausiai užsiėmė tuometinis CŽA vadovas Mike`as Pompeo, pats slapta nuvykęs į Pchenjaną.

Slaptosios tarnybos kitaip formuluoja užduotis. Jų tikslas yra sėkminga operacija, o ne ilgo grafiko su antrąja šalimi sudarinėjimas. D. Trumpui tokio rezultato ir reikia – greito ir efektingo. Jis aiškiai pasakė, jog nemato reikalo per daug ruoštis susitikimui. Esą už stalo jis iškart pamatys, ar yra noras tartis, ar nėra. Šiaurės Korėjai jis žada „didelių dalykų“, jei ši atsisakys branduolinės programos.

Nebus nei didelių dalykų, nei visos programos nutraukimo, bet realiai įmanoma, kad Šiaurės Korėja atsisakytų bent tarpkontinentinių balistinių raketų, kurios kelia tiesioginę grėsmę JAV teritorijai. D. Trumpas būtų įvykdęs pažadą pasirūpinti JAV saugumu, kurį dar kovo mėnesį įvardino kaip galimo susitikimo tikslą.

Likęs atviras klausimas dėl vidutinio ir trumpo nuotolių raketų išsaugotų JAV skydo svarbą Japonijai, kad ši per daug neflirtuotų su Rusija. Ne veltui Japonijos premjeras Shinzo Abe dukart prieš susitikimą skraidė pas D. Trumpą.

Susitikimo puošmena galėtų tapti sprendimas tebeveikiančią 1953 m. paliaubų Korėjos kare sutartį pakeisti taikos sutartimi tarp Šiaurės ir Pietų. Jei pokalbis pavyks, D. Trumpas gali pakviesti Kim Jong Uną į JAV, kad procesas tęstųsi, nes JAV prezidentas labiausiai pasaulyje tiki savo asmeniniais gebėjimais susitarti. Matysime, kaip jam seksis derybos su žmogumi, kuris jau 8 metų amžiaus vilkėjo generolo uniformą ir jam lenkėsi tikri generolai.