Kodėl mes maudomės skandaluose? | KaunoDiena.lt

KODĖL MES MAUDOMĖS SKANDALUOSE?

Ne vienas klausia, kodėl politika Lietuvoje tapo tik skandalai ir santykių tarp politikų aiškinimasis, nesidrovint tam pasitelkti jėgos struktūras? Negana to, į politikų peštynes įtraukiami ir verslininkai, ir žurnalistai, ir visuomenės veikėjai.

Taip audringai reaguodami į skandalus, politikai net iš tolo panašios energijos nerodo, kai reikia kalbėti apie Lietuvos vizijas, apie tai, ką šiandien reikia padaryti, kad po penkerių, dešimties, trisdešimties metų Lietuvoje būtų geriau gyventi? Netgi gali pajusti panieką tokioms diskusijoms: suprask, čia vaikų žaidimai, neverti rimtų moterų ir vyrų rimto dėmesio.

Kodėl viską užgožia santykių aiškinimasis? Kodėl dauguma politikų panašūs į paauglius, kurie trokšta nustatyti, kuris iš jų yra „kiečiausias“ kieme. Juk Lietuvos žmonėms ne tai svarbu. Jiems svarbu, kaip jie šiandien gyvena ir kaip gyvens po dešimt metų, kaip gyvens jų vaikai?

Negali sakyti, kad nėra strategijų ir vizijų. Jų yra. Ir pakankamai daug. Tačiau jos turi bendrą bruožą: neveikia. Kodėl?

Prieš atsakydamas į šį klausimą šiek tiek nukrypsiu. Yra tokia JAV aliuminio kompanija „Alcoa“. Kai reikalai ėmė blogėti XX amžiaus 9 dešimtmetyje, jie pasikvietė naują generalinį direktorių Paulą O`Neillą. Kokius jis tikslus iškėlė? Gal sakė, kad reikia padidinti našumą, pelną? To iš jo tikėjosi įmonės savininkai Ne. Jis pasakė, kad jo pagrindinis tikslas – užtikrinti, kad nebūtų nei vieno darbininko susižalojimo atvejo gamykloje. Po tokio pareiškimo dalis akcininkų pardavė savo akcijas, nes jiems tai skambėjo nelogiškai. Ir padarė didžiausią klaidą savo gyvenime, nes greitai įmonės pelnas ir vertė smarkiai padidėjo.

Ką pakeitė šis saugumo reikalavimas? Ogi pasirodo labai daug ką. Padidėjo darbo našumas, pagerėjo kokybė, o kainas buvo galima sumažinti. Kaip tai susiję su iškeltu tikslu? Tiesiog tai pakeitė kitus tos organizacijos įpročius, nes užtikrinant saugumą buvo išsiaiškinta, kur neteisingai vyksta gamybos procesas ir ką reikia padaryti, kad tai būtų patobulinta.

Esu įsitikinęs, kad taip yra ir su visuomenėmis. Jei norime teigiamų pokyčių, reikia koncentruotis į vieno įpročio pakeitimą. Tuomet gali labai daug kas keistis visuomenėje ir valstybėje. Todėl gal vietoj visaapimančių strategijų ir vizijų, reikia koncentruotis į vieno kokio nors visuomenės įpročio pakeitimą.

Štai „valstiečiai“ iš daugelio savo pasiūlymų vieną nori įgyvendinti labai rimtai. Jie prieš rinkimus tai deklaravo ir to nuosekliai siekia, nepaisant aštraus pasipriešinimo. Tačiau Aurelijus Veryga yra ne iš tų, kurie lengvai pasiduoda. Jo tikslas paprastas – saikingai alkoholį gerianti (na, tikriausiai jis norėtų visiškai negeriančios visuomenės) ir sveika visuomenė. Ar tokio įpročio išugdymas nekeistų gausybę ir kitų gyvenimo sričių? Tyrimai rodo, kad būtent taip ir vyksta pokyčiai.

Aišku, iškyla klausimas, ar būtinai tokį tikslą reikia išsikelti? Galbūt reikia keisti kitus mūsų visuomenės įpročius? Galbūt. Apie tai turėtų kalbėti politikai, analitikai, politikos apžvalgininkai ir žurnalistai. Kur konservatorių idėjos? Ką siūlo liberalai, socialdemokratai? Kur tos paprastos ir aiškios idėjos, kurios turėtų keisti visuomenę? Padiskutuokime. Deja, to nėra. Nėra kitų tokio pobūdžio idėjų. Arba jos dulka kažkieno stalčiuose.

Kai nėra turinio, idėjų, murkdomasi skandaluose, kurie nieko gero neatneša, nebent įtvirtina griovimo įprotį. O tai jau blogai. Tokiu atveju nereikės jokių išorės priešų – mes savo valstybę sugriausime savo pačių rankomis. Artėja Sąjūdžio 30-metis. Kaip mes nutolome nuo jo idealų ir svajų. Juk jis pirmiausiai buvo ne „prieš“ kažką, o „už“, – už laisvą, nepriklausomą ir klestinčią Lietuvą. Tai pakėlė milijonus žmonių, suteikė viltį. Dabar kol kas žmonės telkiami tik „prieš ką nors“. Metas gerai susimąstyti.

Rašyti komentarą
Komentarai (4)

idomu

Nuo kada valstybinio masto korupcija yra maudynės?

Safyras

Kai praėjo tiek daug metų, o politikai nemato visos Lietuvos kaip vieneto, bet noriai susiskaldo į mažas grafystes -savivaldybes , kurios kuria savas taisykles pagal verslininkų norus, ir labai pyksta, jei žmonės jiems trukdo triukšmauti dėl menkniekių , o verčia dirbti... Bažnyčia yra atskirta nuo valstybės, bet kažkodėl bandoma visus paversti tikinčiaisiais, kaip senais , komunistų laikais, kai iš bažnyčių buvo daromi sandėliai su freskomis ant sienų... Ne politikams spręsti kaip ir kada moteris turi gimdyti, kurti ar nekurti šeimos, daryti abortą ar ne, bet jų užduotis sudaryti sąlygas žmonėms, kad jie norėtų gyventi ir dirbti Lietuvoje. Kam tada reikalingi pedagogai, jei politikai su verslininkais iš vaikų nori padaryti ne galvojančias asmenybes, bet jų tarnus be nuomonės... Vis tiek daugelis "genijų" Leonardo da Vinči neaplenks, nes talentas nenuperkamas...Kaip ir Žiuli Verno knygos, kurios daug davė peno žmonių fantazijoms , ne taip kaip dabar visokiausio plauko TV projektai.

K

Kai Solženycinas grįžo iš tremties į Rusiją, jo paklausė ko trūksta Rusijos ekonomikai. Ataskymas buvo - GARBĖS ir SĄŽINĖS. Deja nei ten nei Lietuvoje to nėra.
DAUGIAU KOMENTARŲ

SUSIJUSIOS NAUJIENOS