KREPŠINIUI – MIŠIOS

Vakar Lietuvos krepšiniui sukako 98-eri. Tiek metų praėjo nuo pirmųjų oficialių rungtynių. Tačiau populiariausios Lietuvoje sporto šakos gimtadienis anaiptol nebuvo džiaugsmingas. Veikiau – gedulingas.

Koronaviruso pandemija ne tik nutraukė sportininkų sezonus, tačiau stipriai kirto ir ateinančių metų perspektyvoms. Paradoksalu, bet skaudžiausiai kentės ne mažiausių sporto šakų atstovai, kurie ir šiaip įpratę išgyventi net ir skurdo sąlygomis, o populiarumu bei solidžiu finansavimu mėgavęsi atletai. Turtingiausias ir garsiausias Lietuvos sporto klubas Kauno "Žalgiris" 2019–2020-iesiems planavo sukaupti beveik 12 mln. eurų biudžetą. Praėjus kelioms karantino savaitėms šalies čempionų vadovai pripažino, kad šį skaičių gali tekti nurėžti trečdaliu. Tiesa, brangūs įsipareigojimai žaidėjams ir treneriams niekur nedingo. Kauniečių atveju jie siekia net 8,5 mln. eurų. Eurolygos žaidėjų asociacija neseniai paskelbė suderėjusi, kad net ir blogiausiu atveju krepšininkai gaus 80 proc. nuo savo sutarčių. Vadinasi, nemenką sumą klubai turės dengti ir iš vidinių savo aruodų. O jie kiauri. Juk čempionatai nutrūko prieš pat įdomiausią sezono etapą, generuojantį didžiausias pajamas tiek vidaus, tiek tarptautinėje arenoje.

Paradoksalu, bet skaudžiausiai kentės ne mažiausių sporto šakų atstovai, kurie ir šiaip įpratę išgyventi net ir skurdo sąlygomis, o populiarumu bei solidžiu finansavimu mėgavęsi atletai.

Kita vertus, nėra to blogo, kas nevirstu kuo nors teigiamu. Kad ir tuo, jog krizės supurtytos ekipos nebesišvaistys milijonais. Vargu, ar tokie šalies pirmenybių vidutiniokai, kaip, pavyzdžiui, 37-erių Tomas Delininkaitis, su neabejotina pagarba jo praeities nuopelnams, pasirašys šešiaženkles metines sutartis. O Klaipėdos krepšinio simboliui Simui Galdikui vietoj kokių 6 tūkst. eurų per mėnesį gal užteks ir perpus mažesnės sumos? Ginkdie, nesakau, kad šie vyrai tų pinigų neverti. Jie jų nepavogė, o užsidirbo liedami prakaitą. Tačiau akivaizdu ir tai, kad daugelio LKL krepšininkų uždarbiai neatitiko šalies ekonominių realijų. Tad gal ir nieko baisaus, jei mūsų didžiavyriai nusileis ant nuodėmingos žemelės.