IŠ KUR ATSIRADO MUS TERORIZUOJANTYS GYVIAI?

Atrodė, kad po siaubingų XX a. paskutiniojo dešimtmečio įvykių Lietuvoje galėjome lengviau atsikvėpti. Deja, kriminogeninė situacija Lietuvoje vėl prastėja.

Tiesa, norėtųsi padėkoti Lietuvos policijai už darbą – siaubinga, su kokiomis padugnėmis mūsų pareigūnėms ir pareigūnams kasdien tenka susidurti, protu nesuvokiama, ką tie padugnės gali padaryti. Net gamtoje plėšrūnai nežudo savo aukų be priežasties, o ir savo jauniklius gyvūnai paprastai saugo.

Nusikaltimai, sukrėtę Lietuvą pastaruoju metu, kelia ne tik baimę, tačiau ir šleikštulį: nuo automobilio bagažinėje sudegintos merginos, brutalių bejėgių mažamečių žmogžudysčių, užpuolimo ir žiauraus nužudymo (dėl sumauto metalo gabalo) iki prie prekybos centro užpultos besilaukiančios moters. Visiškai teisus yra policijos generalinis komisaras Linas Pernavas, taikliai apibūdinęs tuos nusikaltimus įvykdžiusius asmenis besmegeniais.

Nusikaltimai, sukrėtę Lietuvą pastaruoju metu, kelia ne tik baimę, bet ir šleikštulį.

Iš kur atsirado šie visuomenę terorizuojantys gyviai?

Priežasčių yra daug – tiek materialių, tiek ir nematerialių: skurdas, nedarbas, tėvų ar globėjų emigracija, švietimo sistemos spragos. Akivaizdi veidmainystė ir neapykantos kurstymas viešojoje erdvėje, gajos visuomenėje lipimo kitam per galvą ir pagalių kaišiojimo kitam į ratus praktikos, tolerancija įvairioms neformalioms praktikoms – pavyzdžiui, nepotizmui, kyšiams, nekompetencijai.

Pagaliau XX a. pabaigoje įvykęs pokytis visuomenės kolektyvinėje tapatybėje, solidarumo jausmo visuomenėje nykimas, kai svarbiausia tampa pavienių individų laisvės, teisės ir poreikiai, o ne pareigos ir atsakomybė prieš save, taip pat ir kitus visuomenės narius, ypač pačius pažeidžiamiausius.

Tokioje terpėje kaip kokios Legionella bakterijos dauginasi asocialūs asmenys, kuriems yra nusispjauti į kitus visuomenės narius, jų vertybes, gyvenimo būdą ir netgi gyvybę.