KUR TA BOBŲ VASARA?

Aksominio rudens šlapi efektai jau varžo emocijas. Net kantriosios horoskopinės žuvys, vandeniai, undinėlės ir kitokie jūrų ruoniai raukosi žaibus laidydami į prakiurusį dangų. O dar šiandien ir namo dydžio asteroidas vardu 2012 TC4 žybtelės pro mūsų žydrąją planetą. Tačiau ir šį kartą į mūsų ašarų lagūną, regis, pasaulio pabaiga neateis taip iš karto, kad ir kaip to kai kam norėtųsi.

Kaip neatėjo ir lygiai prieš 619 metų. Tuokart Didysis Lietuvos Vytautas (ne apie profesorių kalba) patvirtino taiką su Vokiečių ordinu ir atidavė jam Žemaitiją iki Nevėžio, o susirinkę Lietuvos bajorai paskelbė kunigaikštį Lietuvos karaliumi. Galime tik spėti, jog "laukiniai" žemaičiai ta proga riebiai nusikeikė, jei išvis ką išgirdo apie tokį bjaurų sandorį.

Riebiai keikiamasi ir šiandien Seime, dažniausiai, kai mikrofonai išjungti ir rinkėjai negirdi. O kaip nesikeikti, jei tokia velniava užvirė? Purpurinės rožės riteriai skilo į baltus bei raudonus ir kibo į atlapus vieni kitiems, iš pasalų vis kiršinami vietinių robinų hudų (vyrų žaliais triko). Taigi parlamente pakvipo Rožių karu, visai kaip Anglijoje Henriko VI laikais. Koalicija pakibo kažin kur, nors valdantieji ir apsimeta, kad už lango bobų vasara.

Susireikšminęs Naisių ponas ūmai įvardijo, kas kaltas dėl kylančių kainų, bet bėda ta, kad tuo jo kompetencija, regis, ir baigiasi. Laukia sunkus ir audringas kitų metų biudžeto svarstymas. Ar rinktiniams pakaks tam smarvės? Apie išmintį ir racionalią logiką klausti nėra prasmės. 28 mln. bauda valstybei dėl išardyto gelžkelio – daugiau nei akivaizdus atsakymas, kaip valdoma mūsų mylima tėvynė.

O dar klimato kaita, kuri vėl kelia grėsmę aplinkai, ekonominei veiklai ir infrastruktūrai. Taip skelbia žinovai. Bet nežiūrėkime taip toli. Rytoj – spalio 13-oji, penktadienis, anot žinovų, artinasi magnetinė audra. Prasidėjo šildymo sezonas. Tik kur pagaliau ta bobų vasara?