LIŪTIES KRIKŠTO PLIUSAI

Po smagaus dar vieno šios vasaros tvano sostinės gyventojai iš palėpių, sandėliukų, palovių ar antresolių skubiai išsikrapštė kas seną padangą, kas kokią platesnę lentą, labiau prasigyvenę – irklentę ar net guminę valtį su mažo galingumo varikliuku ir leidosi patvinusiomis miesto gatvėmis pasroviui, apimti vikingų laikų naujų žemių ieškotojų polėkio.

Nors ta kelionė ir nebuvo itin ilga ar labai pavojinga (gal tik išskyrus tą atvejį, kur mašina nusprūdo į Nerį), bet garsas apie tai ir fotografijos bei vaizdo įrašai džiugiai užliejo socialinius tinklus.

Taigi ir Vilniaus pasipūtėliai pagaliau pajuto gyvenimo prie vandens galią, o tuo pat metu – jūrinės valstybės prieskonį. Tik be druskos skonio ant ūsų. Kauniečiai – kiek kitokie, nes turi Kauno marias ir Nemuną, todėl stichijos akivaizdoje jie liko oresni.

Bet kuriuo atveju liūtis Vilniuje tapo gera žinia klaipėdiečiams, kuriems ateityje jau nebeteks tiems iš kontinento vėl įrodinėti jūrinės šalies įvaizdžio privalumų.

O liūties trūkumai – it cukraus vata tirpstantis Gedimino kalnas, netikėtai išskydęs naujasis šiaurinis aplinkkelis, po miesto viadukais Venecija virtusios magistralės, paskendę automobiliai – tai tik smulkmenos, nors ir nepigios, bet argi tai besvarbu, anot gyvojo klasiko, palyginti su amžinybe?

Džiugu, kad žaisminga stichija bemaž nuplovė, rodos, niekada nesibaigsiančios Seimo pavasario sesijos finalinio posėdžio aistras, kur labai jau įtartinai išplaukė valstietiškai konservatyvus sandoris "Urėdijų reforma – PVM lengvata".

Kam tai naudinga, bandė spėti niekuo nepasitikintys skeptikai ir nihilistai. Kalbama, kad galbūt net kažkieno elitiniams darželiams. Bet čia – tik sąmokslo teorija, kaip ir tai, kad Lietuvos rinktinės futbolininkė su savo gyvenimo drauge susituokė tik "iš reikalo".