MILIJONO PAIEŠKOS

Lietuvos politikai, lyg perkaitę varnėnai baloje, mėgsta pasiturkšti sportininkų šlovės spinduliuose. Jei kuris mūsų atletas laimi kokį prestižinį apdovanojimą, jį, žiūrėk, tuoj pasitinka džiūgaujantys valstybės tarnai. Tačiau, kai reikia ištiesti realią pagalbos ranką, valdininkai ima atsimušinėti.

Pavyzdžiui, raštais apie krizę, įtemptą geopolitinę ir ekonominę situaciją. „Lėšų nėra ir nenusimato!“ – vienu balsu tvirtina centrinės valdžios atstovai, išgirdę, kad Kaunas nori organizuoti Eurolygos finalo ketverto turnyrą. Kaip gi čia taip – pavasarį laukia savivaldos rinkimai, o valdančiajai daugumai nepriklausančio judėjimo meras savo mieste užsimojo priimti Europos krepšinio elitą! Iš tiesų, milijonas eurų, kurio kauniečiai prašė iš valstybės biudžeto, yra nemenki pinigai. Ypač jei juos duotų privatus verslas, kuriam tą milijoną reikia uždirbti. Valstybės biudžetas taip pat neguminis, tačiau ne vienam mūsų ne kartą teko gūžčioti pečiais, kai septynženklės sumos skiriamos sveiku protu sunkiai suvokiamiems tikslams. Brangioms Lietuvos įvaizdžio gerinimo kompanijoms, ES lėšų panaudojimo artelėms ir t.t. Tiesa, yra dar ir milijoną eurų per metus gerokai viršijančios Seimo narių parlamentinės veiklos išlaidos.

O kas, jei, užuot realiai ar fiktyviai pirkus prabangius kavos servizus, imtume ir atvežtume į Lietuvą prestižiškiausią krepšinio klubų turnyrą? Gal tai būtų kur kas geresnė dovana rinkėjams nei egzotiškos darbinės kelionės į kokius nors populiarius Azijos kurortus? Dovana ne Kaunui ar jo valdantiesiems, o visai Lietuvai. Juo labiau kad, kaip prognozuojama, didžioji dalis iš maždaug 10 tūkst. sirgalių keletui dienų nusėstų ne Kaune, o Vilniuje ar kituose miestuose. Ir šimtuose ar net tūkstančiuose straipsnių ir televizijos reportažų didžiausiose Europos žiniasklaidos priemonėse būtų teigiamai paminėtas ne tik vienas miestas, bet ir visa valstybė. Tai, ko gero, būtų kur kas efektyvesnė reklama mūsų šaliai.