Pinigai – tokia jau mistinė materija, kad jų niekada nebūna per daug. O kai prasideda jų dalybos, paaiškėja, kad krūvos popierėlių su aiškiai nurodyta verte virsta kažkuo nepamatuojamu, nes kad ir kaip skirstytum, vis tiek kažkam neužteks. Tad nieko nuostabaus, kad šie procesai kelia intrigas, kartais pranokstančias net meksikietiškų serialų aistras. Taip nutiko ir šiemet Kūno kultūros ir sporto departamentui (KKSD) paskirsčius lėšas aukšto meistriškumo sportininkams.

Viena vertus, iškart po Naujųjų sporto bendruomenėje kilusios emocijų audros yra visiškai suprantamos, nes 2018-aisiais pinigų pyragas buvo raikomas pagal visiškai naujus principus. Jie bene pirmą kartą taip konkrečiai pateikė federacijų finansavimo kriterijus. Pagal juos didelio meistriškumo programoms buvo išdalyta 6,33 mln. eurų. Dar tokią pat sumą kiek vėliau atseikės Lietuvos tautinis olimpinis komitetas (LTOK). Galiausiai, 3,9 mln. eurų išskirstys Kūno kultūros ir sporto rėmimo fondas. Tad valstybė per metus sporto reikmėms skirs apie 18 mln. eurų. Suma lyg ir nemenka, tačiau… Pagal naująją tvarką KKSD Lietuvos orientacinio sporto federacijai, nedalyvaujančiai olimpiadose ir neturinčiai kuo pasigirti pasaulio čempionatuose, skyrė daugiau nei krūvą medalių olimpinėse žaidynėse pelniusiems šiuolaikinės penkiakovės atstovams. Tokių pavyzdžių yra ir daugiau. Kita vertus, KKSD bent jau pabandė įvesti aiškias žaidimo taisykles. Analogiškos LTOK procedūros kur kas abstraktesnės.

Ne veltui vis garsiau skamba kaltinimai, kad LTOK itin rūpi tik aukščiausio meistriškumo atletų rezultatai, kuriais jie galėtų pamojuoti tarsi vėliava, pridengiančia ir veiklos spragas. KKSD bandymai visą sporto esmę aklai suvesti tik į statistines skaičių eilutes taip pat kelia rimtų abejonių. O labiausiai skriaudžiami mūsų atletai, savo karjerai aukojantys gyvenimo dešimtmečius, bet tinkamo atpildo už tai taip ir nesulaukiantys.