MODERNUSIS IDIOTIZMAS

Per patį sovietizmo žydėjimą tuomet dar studentas R.Šilanskas visai nebijodavo pajuokauti. "Ty što idioš per žalią pievą, tu ką, darogi nematái?" – išsigimėliškus kalbos vartojimo įpročius mėgdžiodavo būsimasis anekdotų karalius.

Praėjo beveik 40 metų, o ši ironija aktuali kaip niekad. Televizija burnoja sovietine-komunaline tarme, per radiją skamba dainelės, kuriose "kad" – su bendratimi, teismų nutartyse kasosi nevartotini žodžiai, ministrai, tarsi Kremliaus ateiviai, kalbas rėžia slaviškomis sakinių konstrukcijomis, o feisbuko raštijos pamazgose prasmegusi tarybinė liaudis lietuvių kalbą kasdien žagina iškreiptais būdais. Ir nepailsta, tarsi sekrecijos išvargintas maniakas.

Net valdiškoje televizijoje, kur dar regimos pastangos kalbėti lietuviškai, akis bado vis savo pusgalvius iškišantys barbarai. Štai birželio 18-ąją kažkokia pavalgiusi slaptažodžių darybos specialistė rodė, kaip taisyklingus žodžius "radijo teatras" rašyti klaidingai – "radio tetras". Reikėjo dar šitą visą filologinio somnambulizmo seansą parodyti kultūros kanalu.

Tikra idiotizmo klasika tuo pat metu, kai valstybinė kalba virsta feisbuko dialektu, kurį formuoja modernieji padugnės ir kuris jau apnuodijo beveik visą viešąjį gyvenimą. Beprasmės frazės ir rusiški įterpiniai ("ką yra, karoče"), anglosaksiškas maivymasis ("fucking cool"), penitenciarinis prieveiksmių vartojimas "spyrė iš kojos"), kraupios gramatinės klaidos ("miliu tavia, mažite") byloja apie masinį tautos atbukimą ir tragediją, kurią išgyvena valstybė ir jos kalba.

Tuo pat metu Seimo nariai nėra įgalūs tai matyti, nes visiškai nesusivokia situacijoje. Štai ir praėjusią savaitę jie patvirtino Valstybinės kalbos politikos 2018–2022 m. gaires. Kažkas prirašė dekoratyvinių sakinių, už tai gavo pinigų, seimūnai nubalsavo, iškart pamiršo, ir toliau riedame į bedugnę lyg idiotai.