MOJAVIMAS VĖZDU PO MŪŠIO

Lietuvos politikai ir diplomatai paskelbė karą Baltarusijos atominei elektrinei (AE). Tačiau kaminai Astrave toliau kyla, o netrukus iš jų ir dūmas ims rūkti.

Įdomiausia šioje istorijoje yra tai, ką mūsų diplomatai ir politikai veikė pastaruosius kelerius metus? Ar jie rimtai galvojo, kad Astravo AE projektas nebus įgyvendintas? Jei taip, reikėtų inicijuoti apkaltas ne tik dviem neseniai pasižymėjusiems Seimo nariams, bet ir atsakingiems už šalies užsienio ir energetinės politikos formavimą bei vykdymą valstybės pareigūnams, kurie, švelniai pasakius, aplaidžiai atliko savo pareigas.

Blogiausia, kad atsibudę iš letargo lietuvių politikai dabar bando išsiskalbti mundurą.

Visos tos kalbos, esą Lietuva viena (ar drauge su kitomis valstybėmis) ką nors boikotuos ar sinchronizuos ir taip neva išspręs Astravo AE klausimą, primena mojavimą vėzdu po mūšio. Juk galvoti, kaip atitraukti Baltarusiją nuo šio projekto arba bent jau įtikinti pasirinkti kitą aikštelę statyboms, reikėjo gerokai anksčiau – tarkime, kokiais 2009 m. Tačiau tada tiek kairiosios, tiek ir dešiniosios pakraipos lietuvių politikų mintyse buvo renčiama Visagino AE.

Blogiausia, kad atsibudę iš letargo lietuvių politikai dabar bando išsiskalbti mundurą. Deja, šios jų pastangos gali atnešti daugiau žalos nei naudos. Ne paslaptis, kad nuo baltarusiškų krovinių yra reikšmingai priklausomas Klaipėdos jūrų uostas. Ir ne tik uostas, bet ir "Lietuvos geležinkeliai". Tad mažų mažiausiai dvi didelės valstybinės bendrovės atsiduria tarp kūjo ir priekalo.

Ar tuo nepasinaudos mūsų konkurentai, pavyzdžiui, krovinių iš Rusijos pamažu netenkantys Latvijos jūrų uostai? Kodėl gi ne! Broliai latviai tikriausiai mielai perkrautų ir baltarusiškas trąšas, ir naftos produktus, ir kitus krovinius. Galbūt dėl to ir oficiali Rygos pozicija dėl Astravo AE yra gerokai nuosaikesnė.