MORALINIO SKURDO ŠERDIS

Kriminaliniai nusikaltimai – ne kliūtis tapti gerbtinu piliečiu, gal net mero pavaduotoju ar savivaldybės administracijos direktoriumi. O ką? Teistumas pasibaigęs, kaltė visuomenei išpirkta, tai lyg ir nekaltas, ir vertas atstovauti tai pačiai visuomenei bei tarpti iš jos pinigų.

Sakote, o kur moralinis veidas? Kokia čia dar moralė? Na, suklydo žmogus kokius tris kartus netyčia, bet štai deklaravo savo teistumą rinkimų komisijai ir jau jis – kandidatas į narius.

Buvo tokių pretendentų, kurie nedeklaravo, galvojo, praslys. Kaip antai vienas toks veikėjas iš pajūrio – net tris kadencijas niekas to jo nedeklaruoto teistumo nepastebėjo, tiesa, kai pastebėjo, išgrūdo lauk iš tarybos. Bet pats jis ir toliau tvirtina nežinojęs, kad yra už kažką teistas.

Galbūt, nes atmintis toks keistas dalykas, kad ne vienas toks apsitapšnojęs kandidatas "pamiršo" apie savo nuodėmes pranešti. O kiti gal ir nenorėjo. Nesgi net tokie veikėjai suvokia, jog prisipažinti buvus teistam už seksualinį nusikaltimą jokia čia garbė. Ir liko tik viena viltis, gal ten Vyriausiojoje rinkimų komisijoje to kuklaus jų nutylėjimo niekas nepastebės. Pastebėjo.

300 tokių veikėjų visoje Lietuvoje (skirtingai nei 300 spartiečių) stengėsi, kad niekas neišgirstų apie jų heroiką. Tačiau rinkimų kampanija jiems baigėsi, o taip norėjosi iškilti ir paskui juoktis iš visų tų kvailių, kurie balsuoja ir išrenka bet ką, dėl ko paskui apima svetima gėda.

Kaip ir dėl kadenciją bebaigiančio Biržų mero (šitas veikiausiai neteistas), kuris neįsileido į miestą parodos iš Švedijos. Esą, kodėl anie negrąžina prieš 300 metų iš Biržų pilies nušvilptų keliasdešimt patrankų ir dar eksponuoja jas Švedijos kariuomenės muziejuje?

Ir tada tampa aišku, kad moralinė kai kurių kandidatų šerdis ne varinė, kaip biržiečių patrankos, o gerokai perpuvusi. Tad ko iš jų benorėti?