Užbaigdami Nacionalinę Lietuvos bibliotekų savaitę, šiandien  bibliotekininkai leisis į žygį Plateliuose. Tai šios profesijos atstovų žinutė visuomenei, kad bibliotekininkai – ne tarp knygų lentynų užsisklendusi, o aktyvi, besikeičianti bendruomenė. Šiandien bibliotekos – jau ne knygų kaupyklos, o modernūs daugiafunkciai centrai, buriantys bendruomenes, prasmingai įsiliejantys į šalies kultūrinį gyvenimą.

Tačiau, kad ir kaip keistųsi bibliotekų gyvenimas, kad ir kaip mūsų skaitymo įgūdžius keistų naujosios technologijos, svarbiausia čia – knygos. Tik dėl jų nemažai galvos skausmo. Kai reikia įsigyti naujų – vargas: leidžiamų knygų kainos šauna į viršų, o naujoms įsigyti skiriamos lėšos traukiasi (pernai tesiekė 0,96 euro vienam gyventojui). Trūkstant lėšų naujoms knygoms pirkti, sensta viešųjų bibliotekų fondai. Vargas, kai reikia sugalvoti, kur dėti visai senučiukes – nurašytas. Bibliotekininkai tai vadina fondų ravėjimu. Ir džiaugiasi sulaukę gerų žinių: Seimas praeitą savaitę pritarė, kad bibliotekos galės dovanoti nurašytas knygas.

Tik ar mums reikės bibliotekų dovanojamų senų knygų? Daugelis neišmano, kur savas dėti.

Tik ar mums reikės bibliotekų dovanojamų senų knygų? Daugelis neišmano, kur savas dėti. Patys mielai bibliotekoms padovanotų, tačiau šios atkerta – čia ne makulatūros surinkimo vieta. Atsirenka, ką priglausti, pagal turinio aktualumą, knygų būklę. Bukinistai – vėlgi išrankūs. Bendruomenių, sanatorijų skaityklos, mainų lentynos skaitinių pertekusios, į „inkilėlį“ gali nunešti po kelias knygas, o kai jų – keli šimtai? Ar net tūkstančiai, pvz., visą gyvenimą kažkieno kaupta asmeninė biblioteka? O ten ir pasenusios profesinės literatūros yra, ir sovietinio tvaiko skaitalų.

Išradingasis „Pinterest“ siūlo: seną knygą galima paversti... laikikliu peiliams, dėžute ar vazonu gėlėms. Tokios transformacijos nežavi, bet net ir beviltiškai nereikalingoms knygoms galime suteikti galimybę: tereikia, tinkamai išrūšiavus, surasti kelią iki popieriaus konteinerio. Popieriaus pluoštas gali būti perdirbtas net iki septynių kartų. Žiūrėk, tavo „išravėtoji“ ir atgims tavo geidžiamiausia knyga.