NIEKŠŲ RANKOSE – TULPĖS

Mūsų teisinėje valstybėje pagrobtos merginos paprastai negrįžta. Vieną degradavę pašlemėkai sudegino gyvą bagažinėje, kitą kažkoks neišsivystęs stipena per feisbuką suviliojo pavėžėti, išprievartavo, uždaužė ir paliko sušalti, trečią lyg į vandenį pradangino "mamų išnešioti vaikai".

Taip melsdamas paleisti pagrobtą Ievą į juos kreipėsi kunigas R.Doveika, dar nežinodamas, kad prašyti jau galbūt nebėra ko.

O juk tie kriminalizuoti gyvuliai toms šviesaus kunigo paminėtoms mamoms taip pat vilko tulpes Kovo 8-osios proga, kaip tikri lietuvaičiai, linkėjo ilgų gyvenimo metų ir atidarinėjo kruvinais pinigais pirktus putojančio džiaugsmo butelius.

Kaip suprasti tokią požiūrio į dailiąją lytį dichotomiją, kai viena ranka žudo, o kita teikia tulpes?

Sakytume, maniakų visuomenė, bet taip nėra, nes maniakinės psichozės – vienetiniai reiškiniai.

Šaknys čia gilesnės, siekiančios paskutinį praėjusio amžiaus dešimtmetį, kai susivienijo laukinis kapitalizmas, delinkventinis sovietizmas ir visuotinai prigiję zonos idealai. Vieni yra kieti, kiti – "chmyriai", todėl visi labai nori būti pirmaisiais, – nedirbančiais, bet pinigų turinčiais tipais. Tokie iki šiol pas mus susilaukia pripažinimo ir pagarbos: jie gali "sutvarkyti reikalus", barakudai nupirkti mersedesą, o sau – išeiginius treningus. Nes labai myli pūkinio radijo "čiastuškas" ir sportą.

Šimtaprocentinė garantija: Ievos pagrobėjai vaikšto pasipuošę "Nike" arba "Adidas", snukius slepia gobtuvų šešėlyje, o vasarą mūvi šortus, nes reikia gi visiems Palangoje parodyti savo šlykščias plaukuotas kojas.

Tačiau, kaip sakoma, pašlemėkas – ir Seime pašlemėkas, įsisenėję įpročiai vis tiek kada nors išduos tikrą tiesą, kad ir kaip ji būtų maskuojama.