NUOBODULIO POLITIKA
Šiųmečio rinkimų maratono tolimiausiose paraštėse – Europos Parlamento (EP) rinkimai. Nors ir rengiami vieną dieną su galimu prezidento rinkimų antruoju turu, kol kas jie ne ypač jaudina net ir aktyvius politinio lauko dalyvius. Tik kapsint paskutinėms registracijos dienoms, organizacijos pradėjo aktyviau skelbti savo sąrašus, taip demonstruodamos atsainų požiūrį į šią ES instituciją.
Lietuvos verslas turėjo ne vieną progą įsitikinti EP sprendimų svarba (vien ką reiškia europarlamentarų priimamo Mobilumo paketo poveikis mūsų vežėjams!). Prancūzijos radikalų Le Penų dinastija – puikus pavyzdys, kad EP gali būti išskirtine tribūna net ir nacionalinei politikai skleisti. Tačiau Lietuvos politikai šią instituciją vis dar laiko bevardžiu sraigteliu sudėtingame ES biurokratiniame mechanizme. Atrodo, tikima, kad, kaip sykį sakė viena ilgametė Lietuvos atstovė, atsidūręs EP pasirašai sau kaip nacionaliniam politikui mirties nuosprendį. O kas gi veržiasi į politiką neturėdamas ambicijų, netrokšdamas būti dėmesio centre? Ketvirtų Lietuvoje rengiamų EP rinkimų išvakarėse mūsų politikos aktyvistai demonstruoja požiūrį, kad EP mandatas – tai kelialapis į nesibaigiančias (darbo) atostogas su solidžiu paketu "viskas įskaičiuota": sotūs komandiruotpinigiai, apmokėta kelionė, nakvynė ir galybe kitų privilegijų.
It dulkėtos gėlių vazos per jubiliejų į dienos šviesą traukiamos paskutinės konkurentų dar "nepanaudotos" asmenybės.
It dulkėtos gėlių vazos per jubiliejų į dienos šviesą traukiamos paskutinės konkurentų dar "nepanaudotos" asmenybės
Partijos ir komitetai nė nesistengia rinkėjams akcentuoti darbo Seime ir EP skirtumų ar panašumų, ramiai stebi, kaip potencialių EP rinkėjų apklausos atliepia nacionalinius reitingus ir imituoja rinkimų kampaniją. It dulkėtos gėlių vazos per jubiliejų į dienos šviesą traukiamos paskutinės konkurentų dar "nepanaudotos" asmenybės, o nusivylusieji nacionaline politika formuoja savo "ešelonus", kuriais pabėgtų į aukštesnio lygio darbo rinką.
Panašu, kad Europą toliau stebinsime paradoksu, kai geriausiai visame bloke vertindami ES, ignoruojame galimybę paveikti ES lygio sprendimus. Stebėdami demonstratyviai žiovaujančius kandidatus ir toliau žiovausime, nė nesuprasdami, kad didžiausia privilegija – ne būti ES parlamentaru, bet jį išrinkti.
SUSIJUSIOS NAUJIENOS
-
1 komentarai -
BNS inf.0 komentarai -
DMN inf.23 komentarai
kauniete