Paminklas Vytautui

PAMINKLAS VYTAUTUI

Artėjant Atvelykiui, pasaulį pasiekė labai džiugi žinia – pastarąsias tris savaites vištos kiaušinius perintis keistuolis prancūzas menininkas pagaliau išperėjo viščiuką.

O štai nūdienos turkų sultono referendumo triumfas, kaip ir prognozuota, jo piliečiams nieko gera nežada – Recepas Tayyipas geidautų savo valdomoje šalyje grąžinti mirties bausmę. Suprantamas noras, nesgi reikia kažkaip spręsti tų tikrųjų ar tariamų šimtų tūkstančių perversmininkų klausimą, kuris dar nuo pernai liepos kabo tarp dangaus ir žemės.

Tuo pat metu, atšventęs senelio jubiliejų (to, kuris dar praeito amžiaus pradžioje nuo priešų spruko paties pasidaryta pušine raketa ir visa tauta tuo tikėjo beveik 100 metų), šiaurinės Korėjos pusiasalio princas džiūgauja paleidęs dar vieną bombą, nors ši ir nesėkmingai tekštelėjo čia pat pakrantėje, bet esą viskas taip ir turėjo būti.

Jungtinėje Karalystėje irgi sumaištis, antrąja geležine ledi, regis, taip ir netapsianti britų premjerė siekia išankstinių rinkimų. Eurooptimistai džiūgauja, gal pavyks šaliai grąžinti sveiką protą?

Rusijos žmonės prieš įprastą Iljičiaus gimtadienį vėl prabilo, jog norėtų pagaliau žmoniškai palaidoti savo Leniną, o kai kur Vakaruose yra tokių, kurie neabejotinai trokšta, kad prisikeltų Hitleris. Šis padaras šiandien, jei būtų gyvas, čiaumotų savo bedante burna ar dirbtiniais porcelianiniais protezais savo gimtadienio anyžinį keksą. Toks jau spalvotas šis pasaulis.

Tik pas mus štai veiksmo nedaug, aplink – vien emocijos. M.Bastys – sunerimęs, G.Steponavičius – apstulbęs, S.Skvernelis – įsižeidęs, R.Karbauskis – nustebęs, o R.Paksas – nepatenkintas.

Ramybės sielai suteikia tik po ketverių metų ant tragiško likimo artisto Vytauto Šapranausko kapo atsiradusi granitinė kėdė su karnavalo kauke. Bent čia padėtas taškas.

Rašyti komentarą

Komentarai (1)