PATYČIOS IŠ TAUTINIO KOSTIUMO

Lietuvoje vyrauja patyčių "kultūra", o ją kuria ir palaiko ne kas kitas, o tie, kurie tarsi turėtų su šiuo ydingu reiškiniu kovoti – tai viešosios nuomonės formuotojai.

Štai jau kuris laikas viešai tyčiojamasi iš Lietuvą, jos tapatybę įprasminančios iniciatyvos – padovanoti po tautinį kostiumą kiekvienam Lietuvos vaikui. Kas čia yra blogo ar juokingo?

Per brangu? Gerai. Jei per brangu tautinis kostiumas, padovanokime ką nors kuklesnio, tačiau taip pat atspindinčio Lietuvą, jos istoriją ir papročius: po trispalvę, po ženkliuką su Gedimino stulpais arba ekskursijų po žymiausius Lietuvos gamtos ir kultūros objektus ir t.t. Svarbiausia, kad kiekvienas Lietuvos gyventojas žinotų, kodėl tai yra svarbu. Ir kad kiekvienas jaustų ryšį su savo šalimi. Negana to, šios dovanėlės kainuotų kur kas mažiau, nei kainuoja vienas šarvuotis ar samtis su šaukšteliu. Ką jau kalbėti apie šių dovanų prasmę – juk tai ne alus ar skalbimo milteliai.

Jeigu šaipysimės iš tokių dalykų kaip tautinis kostiumas, o drauge ir šią gražią iniciatyvą sugalvojusių žmonių, tai gal netrukus ir trispalvės nebekelsime valstybinių švenčių ir minėjimų proga?

Jeigu šaipysimės iš tokių dalykų kaip tautinis kostiumas, o drauge ir šią gražią iniciatyvą sugalvojusių žmonių, tai gal netrukus ir trispalvės nebekelsime valstybinių švenčių ir minėjimų proga? Ir Dainų švenčių neorganizuosime? Ir savo istoriją pamiršime? Juk visa tai esą yra atgyvena, ar ne? Dabar juk, suprask, yra nauja vėliava (mėlyna, su geltonomis žvaigždutėmis), yra kitos "dainų šventės" ("Eurovizija"), yra kiti simboliai (sisiojantis berniukas Briuselyje) ir t.t. Nors ir kvailiui aišku, kad šie simboliai – ne mūsų, t.y. jie nieko nesako apie Lietuvą, jos žmones.

Apibendrinant: tiems, kurie sugeba tik šaipytis ar kritikuoti kitų idėjas, norėtųsi palinkėti sugalvoti ką nors, kas vienytų Lietuvą, jos žmones, o ne skaldytų ir kiršintų. O jei yra per sunku ką nors sugalvoti, tai tuomet nepraleiskite progos patylėti.