POLITIKA – ANT PAISTALŲ PAVADĖLIO

Makaronų kabinimo fabrikėlis ir toliau tiražuoja savo produkciją. Štai pranešta, kad Lietuva nesidera dėl būsimos Astravo atominės elektrinės energijos pirkimo. Suprantama, jog nesidera, nes derėtis būtų taip pat absurdiška, kaip iš dešrų pinti vainikus.

Ko čia derėtis, jei tą elektrą ir taip iš "batkos" perkame nuo sovietinių laikų. Baltarusijos energetikos viceministrė O.Prudnikova išdavė, jog į Lietuvą eksportas vien šiemet viršijo 700 mln. kilovatvalandžių.

Tiesa, pati Baltarusija taip pat importuoja elektrą ir ją mums parduoda brangiau. Iš kur importuoja? Iš Rusijos, iš kurgi kitur?!

Taigi, esame ant pavadėlio – pirkome ir pirksime, nes, kaip pastebėjo buvęs energetikos ministras A.Sekmokas, atskirti elektros, pagamintos baltarusių AE ir pagamintos kur nors Krasnojarske, neįmanoma. Dar daugiau – Lietuva remontuoja dvi pastočių linijas, kurios bus tiesiogiai sujungtos su Astravo AE.

Akivaizdu, kad pas mus priimtas dekoratyvinis įstatymas, draudžiantis įsigyti energiją iš Astravo AE, yra ne kas kita, o dar vienas viešojo pseudopatriotinio durnumo pavyzdys.

Jei iki šiol šalį valdę veikėjai bent šiek tiek būtų buvę mažesni paršai, ši problema būtų jau seniai išspręsta įdiegus jungtį su Vakarais. Tačiau tarpininkų juodi grynieji buvo mielesni už tėvynę, ir tos jungties per 28 Nepriklausomybės metus neatsirado. Vienas motyvų – blogi politiniai santykiai su Lenkija.

Tik štai klausimas: kodėl jie tiek metų buvo tokie blogi? Gal tyčia, kad ta elektros jungtis sykiu su kyšių neimančiais naujais energijos tiekėjais jokiais būdais neatsirastų? O gal ir banknotais kas nors apkaišydavo partijas ar veikėjus, kurių dėka santykiai su Varšuva buvo specialiai įšaldyti.

Kol vieni kurpia zoologinę politiką ir tautai kabina makaronus, kiti gyvena sau šveicarijose, skaičiuoja milijonus ir galvoja: "Na, ir idiotai liko ten, tėviškėje."