POZITYVUMO NAUDA

Skaičiuotojai suskaičiavo, kad 2080-aisiais (skeptikai neslepia, kad tiek laukti tikrai nereikės) žmonių Lietuvoje liks vienas milijonas ir 65 tūkstančiai (plg. M.Mikutavičiaus himno "Trys milijonai" skaičius).

Pozityvi informacija liekantiesiems – daugiau erdvės veiklai ir darbo vietų. Negatyvi informacija ir papildoma galvasopė valdžiai – kaip tada reikės surinkti šalies iždą, kad išlaikytų nemirtingą, nuolat besidauginančią besotę biudžetinę hidrą? Iš to išplaukia ir nieko gero nežadantis žinojimas dirbantiems mokesčių mokėtojams: jiems teks plušti ir už save, ir "už tą vaikiną ar merginą, kurie emigracijoje", kad tik, neduokdie, nenukentėtų valstybininkų gerovė.

Tūkstančiai valstybinių tarnybų tarnybėlių su jose knibždančiais ar mažai judančiais padarais (neretai primenančiais kafkiškus vabalus), be kurių funkcijų valstybė sugriūtų, šiukštu negalima palikti be peno. Tai supranta visi, net valstietiškieji žalieji. Todėl ir buvo siekta "subalansuoti" blogų ir gerų naujienų sklaidą viešumoje.

Tai tarsi pasiruošimas, visai galimas dalykas, netolimai ateičiai. Juk kaip kitaip paaiškinsi tą begėdišką dirbančių žmonių apiplėšinėjimą, kai penkias dešimtis valstybinių tranų turi išlaikyti kokios keturios bitės darbininkės. Joks sveiko proto bitininkas nė už ką neįtikės, kad tokia disproporcija ir vergystė yra gėris.

Bet jei nuolat plušančioms bitėms bus kalama į galvą, kad gyvenimas yra gražus net vergijoje, ilgainiui jos tuo patikės. Tik viešumoje reikia viską pateikti gražiai ir pozityviai.

Yra iškiliųjų sluoksnis ten aukštai, tas tiesa, bet jų gyvenimas ir silpnybės – ne prasčiokų nosiai. Tiems pakaks žinoti, kad pražydo rapsų laukai, iš kurių reikia surinkti milijonus į valstybės iždą, ir viskas bus gerai ir net gražu.