PRO MEMORIA RAMZIS

Ramzis – tai ne koks Čečėnijos prezidentas Ramzanas Kadyrovas, o Lietuvos Respublikos pasienietis, pareigūnas, pėdsekys, tarnybinis belgų aviganis, niekšingai iš pasalų nukautas tarnybos metu Pasienio kunigaikštystėje vietinio kunigaikštuko.

Kunigaikštuko, kuris nieko nebijo ir elgiasi, kaip nori, nes jo brolis, beveik kunigaikštis, yra ten – Seime, labai aukštame poste ir vėl bus Seime, nes laimės rinkimus, todėl, kad šitame Dievo užmirštame užkampyje, kuris kadaise garsėjo kaip lietuviško spausdinto žodžio lopšys, visi vėl balsuos už kunigaikštį, nes jis yra jų kontrabandinės gerovės garantas.

Todėl niekas, nesvarbu, ar tai būtų tarnybinis šuo, ar net koks įkyrus pasienietis su antpečiais, Pagėgių Rėdos rato nestabdys.

Ramzis, kuris šviesiu metu persekiojo pažeidėjus, apvilktas specialia šviesą atspindinčia liemene, ant kurios buvo Valstybės sienos apsaugos tarnybos skiriamieji ženklai, staiga krito po vienintelio mirtino šūvio. Krito tarnyboje, atlikdamas pareigą.

Į Ramzį iš medžioklinio šautuvo nutykojęs šovė vietinio būrelio medžiotojas, 56-erių Šilutės gyventojas, kunigaikščio brolis kunigaikštukas, kuris ginkluotas vidury dienos šlaistėsi pasienio zonoje kaip tik tuo metu, kai pasieniečiai persekiojo kontrabandininkus.

Kunigaikštis, tas iš Seimo, tuojau ėmė teisinti savo brolį kunigaikštuką, esą "bet kuriam medžiokliui galėję taip nutikti".

Tik kaip reikėtų pavadinti tokį šaulį, kuris dienos metu pamatęs belgų aviganį su tarnybine pasieniečio liemene ieškantį pėdsakų, supainiotų jį su vilku ar net vovere? Aklu, kvailu ar dar kokiu? Šis atvejis, akivaizdu – ne toks.

Kunigaikštystėje jau labai seniai vyksta karas tarp nusikaltėlių ir pasieniečių. Ir tą reikia pripažinti.

Ramzis – to karo didvyris, kurį kunigaikštukas savo vienvamzdžiu ar dvivamzdžiu "padėjo į vietą", kad žinotų jo kolegos, tie su antpečiais, kad bet kuris jų gali būti kitas.

Dabar ore tvyro tik vienas klausimas, liečiantis valstybės ir visų mūsų garbę. Ar Ramzio žudikas sulauks atpildo?