Artėjanti brandos egzaminų sesija – ne tik žinių, kantrybės, nervų, bet ir piniginės išbandymas. Valstybės kontrolės reprezentatyvios apklausos duomenimis, 40 proc. dvyliktokų naudojasi korepetitorių paslaugomis. Panašų papildomo mokymosi mastą patvirtino Mokslų ir studijų stebėsenos ir analizės centro atliktas tyrimas.

O ir kitų analitikų siunčiama žinia nesikeičia jau daugelį metų – kas trečias ar net kas antras iš baigiančių Lietuvos mokyklas moksleivių įsitikinę, kad be korepetitorių pagalbos įstoti į nemokamą studijų vietą jie neturi šansų. Yra paklausa – yra pasiūla. Interneto puslapiuose mirga marga skelbimų, siūlančių "ypatingas" pasirengimo egzaminams metodikas ir net "garantuotą" 100 balų įvertinimą.

Papildomai mokosi ne šlubuojantys moksluose, bet turintys aukštą balų vidurkį abiturientai. Mokosi dažnai ne vieno, o kelių dalykų. Tiesa, jie turi ne tik aukštą balą, bet ir ekonomiškai stiprius tėvelius. Juk suprantama, kad šios paslaugos – ne pedagogų labdara iš aukštų profesinių paskatų. "Kainos auga, kaip ir visur", – ciniškai konstatavo viena mokytoja, iš papildomo mokymo užsidirbanti antrą atlyginimą ir, sako, vargo nematanti.

Be aiškių argumentų kaitaliojama egzaminų sistema visų pirma pagimdė baimę, leidžiančią vešėti šešėliniam mokymui.

Mokytojai samdomi dėl daugybės priežasčių: siekiant geresnių rezultatų, nepasitikint mokyklos teikiamomis žiniomis, vaikantis mados, ieškant psichologinio saugumo, bandant nusipirkti mokytojų palankumą. Pastaroji priežastis ir skaudžiausia: neretai naudotis jų papildomomis paslaugomis "išprievartauja" mokytojai, kurie turėtų užtikrinti, kad vaikas mokykloje gautų reikiamų žinių.

Tačiau visų šunų karti ant pedagogų negalima. Tai viena iš nesibaigiančios švietimo reformos ydų. Juk turbūt nė viena sritis Lietuvoje nebuvo tiek griaunama, kuriama, vėl griaunama, vėl kuriama. Nuolat kaitaliojama egzaminų sistema visų pirma pagimdė baimę, leidžiančią vešėti šešėliniam mokymui.

Deja, ar be korepetitorių, ar su jais vaikų raštingumo lygis neauga. 2013 m. kalbininkas dr. Bronius Dobrovolskis atliko eksperimentą: keliems šimtams moksleivių pateikė diktantą, kurį tokio paties amžiaus rašė jų tėvai. Vaikai klydo dvigubai dažniau nei jų tėvai.