Skurdas. Visiškas | KaunoDiena.lt

SKURDAS. VISIŠKAS

2018-aisiais Lietuvoje žemiau skurdo ribos gyveno daugiau nei penktadalis žmonių. Ne, iš bado nė vienas nemirė. Ačiū Dievui, Vyriausybei ir Europos Sąjungai už nepasiturintiems atsiųstus varguolių paketus su kruopomis, makaronais, margarinu ir kariškais konservais. Stebuklingose rankose tai virsta stalo stebuklais. Bet ar žmogų virš skurdo ribos pilnas pilvas kilsteli?

Ar galimybę vaikui nupirkti telefoną ir kompiuterį reikėtų laikyti prabanga? Kelionę per Lietuvą į Jūrų muziejų – irgi? Spektaklį, koncertą Vilniuje ar Kaune – taip pat? O knygą? Taip, penktadalis visa tai laiko prabanga. Bet kažkodėl ne jis prabangos alkį jaučia. Plika akimi matoma nubrėžta dar vieno skurdo riba.

Prieš šventes eilės turguose ir prie prekybos centrų kasų vėl įrodė, kad nesame vieniši šioje planetoje. Aplankė emigrantai. Dauguma kuklūs, dvigubos pilietybės laukiantys mūsų piliečiai. Iškart pastebėsi, kurie. Jie pardavėjui liepia paduoti dešimt rinkių dešrų, o vytintas nugarines visas, kiek yra (trijų kiaulių), iš vitrinos sušluoti. Paskui dar porą šaldytų žąsų įsimeta ir trejetą ančių. Kad nepritrūktų. Tuziną įvairiausių spalvotų ir bespalvių stiklinių butelių. Kai nešuliai sprogsta, tą akimirką nuo ausies iki ausies visiškai laimingi pasijunta. Vaikai pranoko tėvus. Pensininkai čia tiek negali, o jų emigravusios atžalos įgali. Užlieja pasididžiavimas... Lietuva – neišsemtų norų šalis, o Anglija – neišsemtų galimybių. Kaip ir kokia Norvegija, Švedija, Danija.

Vakaruose žmonės silkių galvas pakuoja už mūsų profesoriaus atlyginimą. Čia už profesoriaus algą silkių galvas valgo. Bet, sako, nuo šito maisto visi pas mus labai protingi, lazerius kuria, jei norėtų, skylę Mėnulyje pragręžtų.

Bet kam mums ji? Gal kad gražioj pilnaty vaikų svajonės nuskraidintų ten sniego ir bertų Mėnulio šviesoj Žemėn? Taip viskas būtų nežemiška, lyg stikliniame Kalėdų sniego burbule. Nusipurtę kalnus dešrų ir kumpių pamatytume, kaip sninga, sninga, sninga. Lyg šventės šventos būtų.

Rašyti komentarą
Komentarai (22)

Kęstas

Mockus iš MG Baltic ir Numavičius iš Maximos turėtų mokėti mokesčiais 73 procentus jų metinių pajamų. Kodėl? Du žymūs ekonomistai, Diamond ir Saez, tai paskaičiavo. "Diamond-Saez analizės pagrindas yra du teiginiai: ribinio naudingumo mažėjimas ir konkurencingos rinkos. Mažėjantis ribinis naudingumas yra jausmas, kad papildomas doleris atneša labai mažą pasitenkinimą žmonėms, turintiems labai daug pajamų, palyginus su mažas pajamas gaunantiemis žmonėmis. Suteikite šeimai, kurios metinės pajamos yra $ 20,000, papildomai $ 1,000 ir tai padarys didelį skirtumą jų gyvenime. Suteikite žmogui, kuris gauna 1 milijoną dolerių per metus papildomą tūkstantį, ir jis vos pastebės jį. Puikiai konkurencingoje ekonomikoje, neturinčioje monopolinės galios ar kitų iškraipymų, kiekvienas gauna savo ribinį produktą.

Kęstas

Tai yra, jūs gaunate $ 1000 per valandą, nes kiekviena papildoma valanda, kurią dirbate, prideda $ 1000 vertės ekonomikai. Tačiau tokiu atveju kodėl mes rūpinamės tuo, kaip sunkiai turtingieji nori dirbti? Jei turtingas žmogus dirba papildomą valandą, ekonomikai prideda 1000 JAV dolerių, bet už savo pastangas gauna 1000 JAV dolerių, visų kitų bendros pajamos nesikeičia, ar ne? O, bet jis prisideda prie kitų gerovės - nes jis moka mokesčius už tą papildomą $ 1000. Taigi socialinė nauda, ​​gaunama, skatinant dideles pajamas gaunančius asmenis dirbti šiek tiek sunkiau, yra šios papildomos pastangos sukurtos mokesčių pajamos.

Kęstas

Taigi, apmokestindami turtinguosius, turėtume rūpintis, tik kiek pajamų iš jų mokesčių mes gauname. Ir tai yra tas, ką mes galime įvertinti, atsižvelgiant į įrodymus, kaip reaguoja didelio turto turėtojų pajamos prieš mokesčius į skirtingus mokesčių tarifus. Iš tų įrodymų Diamond ir Saez paskaičiavo optimalų tarifą - 73 proc." Dešimt išmintingų žinovų ateina į šį tašką ir sako: tai nerealu, nes Mockus ir Numavičius [1] iš karto išveža samagono gamybą ir Maximas į Kiniją. Tegul veža. Pradėtas muitinis karas, todėl tas, kuris vyksta į Kiniją, kartais negali iš Kinijos išnešti pinigų, prekių ar sveiko kailio. Verslas vengia tokios rizikos ir dabar nebėga į Kiniją. Nuorodas ir platesnį aptarimą galima rasti, guglinant žodžius apie mokslą-studijas-ekonomiką.
DAUGIAU KOMENTARŲ

SUSIJUSIOS NAUJIENOS