Spaudos laisvė ir Europos biudžetas | KaunoDiena.lt

SPAUDOS LAISVĖ IR EUROPOS BIUDŽETAS

Pasaulinės spaudos laisvės dienos gegužės 3-iosios proga Malmės dienraštis „Skanska Dagbladet“ rašė, jog „didžiausią susirūpinimą kelia padėtis Kinijoje ir Turkijoje, kur itin daug žurnalistų, pasodintų į kalėjimą“.

O Jungtinėse Valstijose prezidentas Donaldas Trumpas kai kuriuos žurnalistus pavadino „valstybės priešais“, užuot pasisakęs už spaudos laisvę.

Tuo pateisinama neapykanta ir prievarta prieš žiniasklaidos darbuotojus – ir tai šalyje, kuri jau ir taip užtvindyta ginklais. „Spaudos laisvę reikia visada ir visur ginti, kaip tik todėl yra pagrindo šiandien ne tik švęsti, bet ir budėti“, – rašė Švedijos regioninis laikraštis.

Ekvadoro verslo dienraštis „Comercio“ atkreipė dėmesį į padėtį Pietų Amerikoje. Jo žodžiais, praėjus beveik metams nuo prezidento Lenino Moreno atėjimo valdžion, žurnalistų persekiojimas gal ir nepasibaigė visiškai, tačiau nuotaikos pasitaisė – sumažėjo įžeidinėjimų, ne paskutinėje vietoje – iš valdžios pusės.

O tai reiškia, jog kritiškiems žurnalistams ir žiniasklaidos darbui rodoma daugiau pagarbos. Tačiau nors šitie pokyčiai ir labai sveikintini, vis dėlto šiuo atžvilgiu dar lieka daug ką nuveikti, teigė Ekvadoro sostinės Kito laikraštis.

Pagrindinė tema Europos laikraščiuose – būsimasis Europos Sąjungos biudžetas. Savo nepasitenkinimą bene aštriausiai išreiškė Nyderlandų dienraštis „Telegraaf“. 

Matyt, pinigus ryjantis Briuselis laikosi nuomonės, jog Europos mokesčių mokėtojams pinigai auga ant medžių.

Anot jo, Briuselio planas leisti Europos Sąjungos biudžetui nuo 2021 iki 2027 metų išaugti net iki astronominės vieno trilijono trijų šimtų milijardų eurų sumos liudija ne ką kita, o didybės maniją. Šitą Europos Komisijos siūlymą reiktų mesti tiesiai į šiukšlių dėžę.

Juk Europos Sąjungos išlaidos jau seniai yra gerokai per didelės. Su britų išėjimu iš Europos Sąjungos ativeria 13 milijardų eurų skylė, ir tai turėtų paskatinti taupumą.

Matyt, pinigus ryjantis Briuselis laikosi nuomonės, jog Europos mokesčių mokėtojams pinigai auga ant medžių, rašė Amsterdamo dienraštis.

Austrijos sostinės dienraštis „Standard“ savo vedamąjį straipsnį pavadino „Biudžeto planas be programos“ ir rašė: „Europos Komisijos prezidentas Jeanas-Claude`as Junckeris nori visiems būti geras ir teisingas. Tačiau jam pačiam trūksta įtikinamos reformų koncepcijos, kuri europiečius galėtų užvesti ant visiems bendro kelio.

Užuot to užprogramuoti ginčai tarp vyriausybių. Yra biudžeto planas, tačiau trūksta vyriausybių programos. Sunku įsivaizduoti, kad per aštuonis mėnesius tuo klausimu pavyks susitarti, teigė Vienos laikraštis.

Pasak Romos dienraščio „Repubblica“, „esame pačioje sunkių derybų dėl ES biudžeto pradžioje“. Tačiau naujasis Vokietijos finansų ministras Olfas Scholzas jau atmetė ES komisaro  Guntherio Oettingerio pasiūlymą finansinį Berlyno įsipareigojimą padidinti iki 12 milijardų eurų.

Geriausiu atveju būtų galima parūpinti apie 10 milijardų. Berlyne tvyro baimė, kad didesnės išlaidos Briuselio link tik piltų vandenį ant kraštutinės dešinės populistų propagandos malūno, rašė Italijos sostinės laikraštis.

Šveicarijos dienraštis „Neue Zurcher“ reiškė nuomonę, kad „dabar prasideda milijardinis pokerio žaidimas tarp valstybių, kurio pabaigoje paaiškėtų sutartieji finansų rėmai“.

Sprogmenis į žaidimą įneša naujas teisinės valstybės mechanizmas, pagal kurį Komisija galėtų sulaikyti pinigų išmokėjimą, jeigu kurioje nors šalyje teisinės valstybės principai atsidurtų pavojuje.

Tai, kad Briuselis ieško naujų strategijų, suprantama. Korupcija ir politizuoti teismai kenkia teisių saugumui ir investicijų klimatui.

Be to, ginčas dėl Lenkijos teisėtvarkos reformų rodo, jog Europos Sąjungai trūksta priemonių užtikrinti, kad šalis narė nepažeistų valdžių arba galių atskyrimo principų.

Kita vertus, pavojų slepia ir ES pinigų išmokėjimo siejimas su teisinės valstybės principų laikymuisi, teigė Ciuricho laikraštis.

Lenkijos sostinės dienraštis „Rzeczpospolita“ rašė, jog „vertinant, kaip ir kieno naudai dalijami Europos Sąjungos pinigai, reikėtų kalbėti tikroviškai, o ne skleisti mitus“.

Vienas tokių – tai mitas, kad Lenkija Briuselio dėka tik ten tiesė kelius, kurių jai pačiai verkiant reikėjo. Bet iki šios dienos lenkai negali autostradomis ir greitkeliais be kliūčių patekti iš savo sostinės Varšuvos į šalies didžiausią pramonės regioną Aukštutinę Sileziją ar į Krokuvą ar į Lodzę.

Tuo tarpu iš visų šių miestų galima be problemų važiuoti į Vokietiją, priminė Varšuvos laikraštis.

Zagrebo dienraštis „Jutarnji list“ pažymėjo, jog kas porą metų Europos Komisija mums primena, kad per narystės derybas mes su viskuo sutikome ir viską pasirašėme. Prie to priklauso ir tai, kad mes prisidedame prie šios vis brangesnės valstybių bendrijos finansavimo.

O kadangi neleidžiama taupyti Briuselio biurokratijos sąskaita, bus mažinamos, tarp kitų dalykų, dotacijos žemės ūkiui. O tai į prastą padėtį įstums daugelį ūkininkų, ypač tuos, kurie Europos Sąjungos patariami ėmė modernizuoti savio ūkius ir dėl to labai įsiskolino, rašė Kroatijos sostinės laikraštis.

Rašyti komentarą
Komentarai (0)

SUSIJUSIOS NAUJIENOS