SVEIKSTANTI LIETUVA

Laimutė Anužienė, iškiliai vadinamo Karaliaus Mindaugo centro (o realiai – "profkės") direktorė, pagaliau pasveiko. Pasveiko ir vis dar Seimo narys Kęstutis Pūkas. Abu, kaip žinoma, ūmai apsirgo, išaiškėjus kai kuriems veiksmams – savanaudiškiems ir šiaip gašliems, už kuriuos grėsė savotiškas abortavimas iš esamų pareigų (o tai būtų didelė nelaimė).

Bet šiaip džiugu, kad šalis pamažu sveiksta. Tai rodo ir kiti ženklai. Štai būsimasis dvyliktokas Povilas, ant žemės radęs pamestą piniginę su 270 eurų, per socialinius tinklus ėmėsi ieškoti jos savininko ar savininkės. "Gal tai kam nors – visa pensija, iš kurios turėtų gyventi visą mėnesį", – svarstė vaikinas.

Labai kilnus gestas, liudijantis abejingumo sepsiu neapkrėstą jauną sielą. Tokių nesavanaudžių ir kilniaširdžių aplinkui randasi vis daugiau. Ir tai teikia optimizmo.

Optimizmu jau trykšta ir Prezidentė, pakvietusi emigrantus rinktis Lietuvą, nes "geriau niekur nėra". Tam nuoširdžiai pritartų ir vienos tokios po pasaulį vis besiblaškančios tautietės devynmetis sūnus, kuriam pati geriausia šalis yra Lietuva, o švenčiausias žmogus pasaulyje – čia gyvenanti močiutė. Vaiko lūpomis kalba tiesa.

Ne veltui vaikus į Vyriausybę spręsti jaunimo emigracijos problemas kviečia ir pats premjeras (dabar – S.Skvernelis), kur iš ateities lyderių veikiausiai tikisi išgirsti tą stebuklingą receptą, kaip užspausti kraujuojančią Lietuvos arteriją. Nesgi visi sprendimai dažniausiai būna genialiai paprasti.

"Kiekvienos valstybės raktas į sėkmę yra auganti karta", – taip mano ministras pirmininkas.

Tačiau vaikus dar vaikystėje būtinai derėtų skiepyti nuo kvailumo, kuriuo juos neretai užkrečia suaugusieji. Nes paskui tokie vaikai užauga ir veržiasi į Seimą.

Taip mano toks pagarsėjęs cinikas, įsitikinęs, kad Lietuva pagis, kai valstybininkai dirbs žmonių labui, nesigviešdami sau naudos ir medalių.