Tapšnoklių paminklai | KaunoDiena.lt

TAPŠNOKLIŲ PAMINKLAI

Paminklomanija tęsiasi, tuoj turėsime paminklą Jonui Vileišiui. Nors šiek tiek balvonas, šis paminklas tikrai ne pats blogiausias, tik jam siūlomos reprezentacinės miesto vietos visai netinkamos. Bet pakalbėkime apie kitą objektą, kai kurių institucijų suvokiamą kaip paminklą – mūsų kalbą.

Vyriausiosios lietuvių kalbos komisijos ir Kalbos inspekcijos sprendimai neretai tampa nuostabos ir anekdotų šaltiniu, šios institucijos į kalbą žiūri kaip į nepajudinamą stabą, kai ji turėtų atsinaujinti kasdien. Ir "atnaujinama", negali sakyti, kad ne. Štai vietoj cepelinų (kūrybingas pavadinimas) turime didžkukulius, o vietoj steiko – didkepsnį (didelis kepsnys gali būti ne vien steikas). Panašios logikos vedami picą turėtume vadinti didpapločiu, tik kaip pavadinti joje esančius jalapeną ir mocarelą? Nors ir tokius dalykus jau siūloma pervardyti, tarkim, vasabius – pipirkrieniais, ir tai tikrai niekam nebus suprantama.

Kadaise visur buvo įsigalėję mėsėčiai. Kas tie mėsėčiai? Ogi koldūnai. O jei koldūnai su grybais, tai turbūt grybėčiai?

Siūloma prekybcentrį vadinti didcentriu, kuo tai geriau – neaišku. Bet daugiausia kebeknės – kulinarijoje ir kompiuterijoje, nespėja naujadarų kūrėjai visko aprėpti. Siūlymas liečiamąjį ekraną vadinti tapšnokliu paprasčiausiai juokingas, kodėl tuomet liečiamoji pelė – ne tapšnoklis?

Kas tie mėsėčiai? Ogi koldūnai. O jei koldūnai su grybais, tai turbūt grybėčiai?

Esama ir semantinio pobūdžio priekabių, tarkim, negali būti "gili mintis" ar "gilus miegas", gilus gali būti tik šulinys, miegas turi būti kietas. Tačiau ir kietas juk turėtų būti tik akmuo ar sudžiūvęs batonas, jei jau taip. Ir Maironis ("Jo gilią mintį težino Dievas"), pasirodo, nemokėjo lietuvių kalbos.

Daugiausia vargo dėl svetimžodžių vertimų. Pastarųjų daugybė, visose srityse, o kalbos komisijos siūlymai čia sukelia tiek maišaties, kad nors rėčiu semk. Rusijoje nevartoti svetimžodžių pasiūlė netgi patriarchas Kirilas. Tuomet internautai jam priminė, kad ir "patriarchas", ir "Kirilas" yra svetimžodžiai.

Šiaip ar taip, kalba yra tam, kad žmonės susikalbėtų, o ne kad stovėtų kaip tapšnoklio paminklas reprezentacinėje vietoje, į kurią ateitume pavalgyti mėsėčių.

Rašyti komentarą
Komentarai (8)

o kuo būtų blogai

automobilis - savajudis; televizorius - tpliažiūris; magnetas - pritraukis. Kvailumui gi ribų nėra.

kalbančiam apie gyvųnų apsaugą

Mielasis(-oji), jeigu jau kažką ginate, tai stenkitės be demagogijos ir absurdiškų išvedžiojimų. Kuo raginimas mažiau reguliuoti kalbą siejasi su mažesne gyvūnijos, augmenijos apsauga? Taip gindamas kalbą darote jai meškos paslaugą. Beje, imigrantai (turbūt apie juos kalbate, o ne apie emigrantus) dar niekam nepakenkė. Net ir Lietuvoje visuomenė yra labai mišri. Net pas tuos, kurie save laiko tikrais lietuviais, neretai yra aiškių vokiškų, rusiškų, baltarusiškų, ukrainietiškų, lenkiškų ir pan. šaknų. "Niveliavimasis", kaip čia pavadinote, vyksta tūkstančius metų. Jo nebesustabdysi. Gebėjimas susikalbėti, susisiekti, keliauti, suprasti vieni kitus ir bendradarbiauti yra žmonijos progreso variklis. Įvairovės naudos niekas nekvestionuoja, bet reikia įvertinti ir integracijos naudą ir pažiūrėti, kuris variantas visiems yra objektyviai ir pamatuojamai geresnis. Pažiūrėkite į JAV. Tai yra imigrantų valstybė. Gal tai tik sutapimas, tačiau tai ir pati sėkmingiausia valstybė pasaulyje.

jei kalbų, papročių ir tautų įvairovė- ne vertybė,

tuomet niveliuokimės. Tik gal iškart keiskime raštiją ne į wqx, bet į hieroglifus. Neverkim dėl emigrantų, Užleiskim vietą imigrantams. Problema greit išsispręs. Kam tada beprasmė gyvūnijos, augmenijos apsauga,- tegu lieka gausiausiai vartojamii: kiaulės, vištos, kviečiai, kukurūzai... Iš tiesų, kam vargintis kažką saugant, kai galima tik naudotis?
DAUGIAU KOMENTARŲ

SUSIJUSIOS NAUJIENOS