TAUTOS PRIEŠŲ AKUŠERIJA

Premjeras galutinai įtvirtino atominį kriterijų, kuriuo pas mus žmonės skirstomi į dvi kategorijas: tautos priešų ir tų, kurie tikrai myli tėviškę.

Vos tik socdemų pirmininkas G.Paluckas veidaknygėje pasiūlė nebekvailinti žmonių dėl Astravo elektrinės, S.Skvernelis komjaunuoliškai nukirto: "Panašu į Kremliaus ruporą." Ir visai prikalė prie kryžiaus: "Nesinori tikėti, kad ateityje iš pirmininko pasigirstų pozicija, kad galbūt ir Ukraina Rusiją užpuolė, Krymo aneksijos nebuvo, tiesiog istorinį teisingumą Rusija atstatė ir demokratinis referendumas buvo."

Iš šių pridėtinių išvedžiojimų galima suvokti, kad tie, kurie "ne taip" galvoja apie Astravą, yra Rusijos agentai ir puskvailiai, kreiva galva spoksantys į Batkos parapiją. Nors G.Paluckas nesamprotavo nei apie Krymą, nei apie Ukrainą ir kalba buvo apie elektrinę Baltarusijoje, o ne Kremlių, tačiau to pakako, kad būtų į pasaulį paleistas dar vienas "vatnikas", "naudingas idiotas" ir tautos išdavikas.

Iš tiesų tai yra klasikinis lietuviškas pavyzdys, kaip gimdomi tautos priešai. Tereikia tik emocingų išvedžiojimų, ir oponentas virsta mėšlu.

Toks priešų gimdymo metodas socialinei mūsų elgsenai nėra naujiena. Iš tiesų čia lietuviškos politikos akušeriai naudoja psichikos manevrą, vadinamą kauzaline atribucija: kadangi informacijos, gautos vien stebint kitą žmogų, nepakanka, stebėtojas pats nustato to žmogaus tikėtino elgesio priežastis, asmens bruožus ir priskiria juos stebimajam.

Taigi priskyrei nepatinkančiam asmeniui išgalvotų perversijų ir paverti jį iškrypėliu, nors realiai visi mato, kad jis yra normalus. Juodosios technologijos? Ne. Tai tiesiog prasilavinusių mužikų įnagis, pakeitęs baslį.